Ekskursijos metu lankytojai sužinos, kaip gyveno Kauno žydai ir pamatys, kaip atrodė Kaunas XIX – XX amžiuje. Parodos „Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose“ erdvėje bus atliekamos įvairios užduotys, sprendžiami įdomūs galvosūkiai, smagioje viktorinoje virs tikra protų mūšių kova.
Ekskursijos dalyviai pasijus tarsi stilizuotame mini archyve ir galės paklaidžioti tarp XIX a. dokumentų spintų bei patyrinėti iki 1847 metų sudarytą miesto plėtros planą, turės unikalią galimybę pamatyti ryškiausių, iki šiol tebestovinčių ir Laisvės alėjos (XIX a. Nikolajaus prospekto) puošmenomis vadinamų pastatų projektus, išvys Kauno choralinėje sinagogoje saugomus vertingus daiktinius eksponatus.
Pasak parodos kuratorės istorikės Odetos Grigonienės, smalsuoliams sukurta reta proga pamatyti XIX a. Torą, atverstą Talmudą, nes žydų tradicijos skelbia, kad ne judėjams to daryti nevalia.
Atitrūkus nuo dokumentų gausos, antroje parodos salėje supažindinama su tradicinėmis judėjų šventėmis ir liturgija. Trečiojoje parodos salėje rengėjai kviečia lankytoją pabūti savotišku istorijos tyrėju-detektyvu ir po fondų, aprašų bei bylų šifrais ieškoti žydų pėdsakų Pirmosios Lietuvos Respublikos politinėje, kultūrinėje, socialinėje ir ekonominėje sferoje.
Paroda baigiama itin jautria tema – eksponuojama foto ir dokumentinė medžiaga liudija apie pirmosios sovietinės okupacijos metais vykdytus trėmimus, 1941 metais pradėtą formuoti Kauno getą Vilijampolėje, žydų kasdienybę už spygliuotos vielos ir geto bei jo gyventojų naikinimą.
