Romualdas Lukošius ir Rimantas Jurkonis pradėjo savo duetinį kelią kaip dori klasikos sergėtojai, Johano Sebastiano Bacho, Kamilio Sen-Sanso ir kitų didžiųjų praeities kompozitorių muzikos atlikėjai. Tačiau kartą repeticijoje vėjas nupūtė visas jų natas, o jas surinkus, puslapiai išsidėstė visiškai nenuspėjamai: po Nikolajaus Rimskio-Korsakovo „Kamanės skrydžio“ sekė keletas Frederiko Šopeno puslapių, o į Liudvigo van Bethoveno koncertą įsivėlė brazilų kompozitoriaus Chosė de Abreu „Tiko tiko“ fragmentai...
Sugroję kūrinius taip, kaip lėmė lapų išsidėstymo atsitiktinumas, pianistai nusprendė, kad taip jie skamba net įdomiau ir nuo tol tapo muzikos išdaigininkais. Jų veržliose fantazijose susitinka kompozitoriai, gyvenę visiškai skirtingais laikotarpiais, skirtinguose pasaulio kraštuose, susipina skirtingi stiliai, žanrai, muzikiniai pokštai ir lyriniai atokvėpiai. Kiekvienas jų pasirodymas – tai muzikinės pirotechnikos fiesta: marga, žėrinti, žaižaruojanti karštais blyksniais.
Arūno Šlausto ir Tomo Kutavičiaus duetas yra taip pat tampriais saitais susijęs su akademine muzika, tačiau žvelgiantis į ją savitai – pro džiazinę prizmę. Pritaikydami muzikos teorijos bei istorijos žinias, šiuolaikinių moderniųjų technikų išmanymą bei prigimtinę fantaziją, jie sukūrė dar negirdėtą skambesį...
Spontaniškumo ir logikos balansas, nutrūktgalviška drąsa neįprasto garso ieškojimuose, ekscentriškumas bei profesionalumas – tokie būtų apibūdinantys šį duetą raktažodžiai. O koks bus šių dviejų duetų lydinys galima tik spėlioti, nes jie panašūs nebent meistriškumo bei kūrybingumo lygiu, tuo tarpu stilistiniu atžvilgiu – atrodo nesuderinami. Ar pavyks jiems susigroti? Ir kokia muzika gims iš dviejų keistųjų duetų susiliejimo? Šitai taps žinoma tiktai balandžio 23 dieną Šv. Kotrynos bažnyčioje.
