Tiek Lietuvos, tiek Estijos šimtmečių programose galima rasti panašumų. Ryškiausias jų – organizatorių keliamas tikslas į minėjimą ir programos kūrimo procesus įtraukti kuo platesnę auditoriją. Tačiau tie patys tikslai nereiškia tapačios programos – siekdami sudominti tautiečius, estai renkasi gerokai konkretesnę kryptį, tuo tarp lietuviai siūlo kur kas daugiau skirtingų veiklų, tačiau mažiau konceptualumo.
Dovanos Estijai ir lietuviškasis 12 veiklų planas
Pasak Vyriausybės kanceliarijos komunikacijos departamento Lietuvos įvaizdžio skyriaus programų koordinatorės Neringos Vaisbrodės, 2015–2016 metais visuomenė buvo kviečiama teikti siūlymus Šimtmečio darbo grupei.
„Programoje buvo atsižvelgta į vystomus projektus ir pasiūlymus, kai kurie sustiprinti (pvz. visuomeninė iniciatyva „Tautiška giesmė aplink pasaulį“), tačiau kartu buvo atsisakyta nebeįgyvendinamų idėjų ir tų, kurioms finansavimo nėra. Naujoje programoje įvardinti pagrindiniai tikslai: sutelkti Lietuvos žmones ir užsienyje gyvenančius lietuvius švęsti atkurtos Lietuvos gimtadienį, skatinti didžiuotis savo šalimi ir būti svarbiais ir aktyviais savo šalies gyvenimo dalyviais, didinti Lietuvos žinomumą užsienyje“, – teigė N.Vaisbrodė.
Programoje taip pat patvirtintos 3 pagrindinės veiklų kryptys „Pažink“, „Kurk“, „Švęsk“ bei 12 veiklų planas. Tarp jų: filmai, parodos, informacinės kampanijos, Dainų šventė, Vasario 16-osios programa, programa užsienyje „Lietuva pasauliui“ ir kt.
Komentuodama žmonių susidomėjimą šimtmečio renginiais N.Vaisbrodė sakė: „Visuomenė kviečiama prisijungti prie Šimtmečio registruodama savo inicijuojamas veiklas internetinėje platformoje www.lietuva.lt. Šiuo metu yra suregistruota 350 skirtingų veiklų visoje Lietuvoje, įtraukiančių 120 000 dalyvių. Šimtmečio sekretoriato duomenimis iš 40 savivaldybių, savivaldybėse vyks apie 1000 su Šimtmečiu susijusių renginių ir projektų.“
Estijos šimtmečio programos vadovė Maarja-Liisa Soe teigė, jog Estijos šimtmetis yra vienas svarbiausių įvykių šalies istorijoje: „Tikime, jog jį švęsti turime drauge su visa tauta. Kiekvienas yra kviečiamas kurti iniciatyvas bei renginius, kurie piliečiams, bendruomenėms ir visai tautai kuria pozityvią patirtį. Šios iniciatyvos vadinamos dovanomis, jos ir formuoja šimtmečio minėjimo branduolį.“
„Daugybė dovanų jau suplanuotos ar net padovanotos. Visa tai vyksta draugų grupių, vietinių bedruomenių, nevyriausybinių organizacijų, verslų, asociacijų ir kitų organizacijų iniciatyva. Mūsų tinklalapyje jau dabar yra daugybė dovanų ir renginių, iš viso daugiau nei 1000 – tai rodo, jog žmonės domisi šia idėja ir nori dalyvauti šventėje. Kiekvienas gali pasirinkti renginius, kurie jį domina, ir susikurti asmeninį šimtmečio renginių kalendorių“, – pasakojo Maarja-Liisa Soe, pridurdama, jog didžioji dalis dovanų Estijai yra nematerialios.
Tarp jau įgyvendinamų dovanų Estijai – iniciatyva „Instrumentas kiekvienam vaikui“, „100 ąžuolų“, viešųjų erdvių didžiuosiuose šalies miestuose tvarkymas, programa „Estai, pakeitę pasaulį“ ir kt.
Lietuvoje taip pat egzistuojanti „Šimtmečio dovanų“ iniciatyva yra skirta savanorystės populiarinimui: „Šimtmečio projektai „Šimtmečio dovanos“ bei „Ačiū“ vyksta visoje Lietuvoje, įsitraukia kultūros centrai, mokyklos, savivaldybės ir pavieniai asmenys – projekte „Šimtmečio dovanos“ užregistruota virš 400 savanorystės veiklų visoje Lietuvoje“, – sakė N.Vaisbrodė.
Estiškąją „dovanų“ koncepciją taip pat primena „Šimtmečio iniciatyvų“ konkursas, vykdomas 2017–2018 ir skirtas nevyriausybinėms organizacijoms bei viešosioms įstaigoms. Tarp jau paremtų veiklų yra tokie projektai kaip „Šimtmetis su gėle“ Panevėžyje, „Šimtmečio programavimo valanda“, „Šimtmečio Šimtadienio šventė Šilutėjė“ ir kt.
Auditorijų ir biudžetų skirtumai
15min paklausus, iš kokių visuomenės grupių kol kas jaučiamas didžiausias susidomėjimas, Lietuvos šimtmečio programos organizatoriai vienareikšmiško atsakymo neturėjo: „Šimtmečio renginiais domisi įvairios visuomenės grupės, negalėtume išskirti vienos konkrečios labiausiai išsiskiriančios.“
Tačiau tikslinė šventės auditorija įvardijama aiškiai – tai Lietuvos žmonės ir užsienyje gyvenantys lietuviai, ypač jaunimas.
Estai, savo ruožtu, didžiausią dėmesį taip pat skiria jaunimui: „Visi estai, Estijos gyventojai, išvykę į užsienį ir Estijos draugai iš viso pasaulio yra kviečiami dalyvauti šventės programoje, bet Estijos šimtmečio minėjime didžiausias dėmesys yra skiriamas vaikams ir jaunimui.“
Kalbėdama apie lietuviškos šimtmečio programos stiprybes N.Vaisbrodė sakė: „Šimtmečio programos stiprybė yra aiškus žinojimas, ką Lietuva švenčia, ir konkretus tikslas – įtraukti visą visuomenę, visą Lietuvą ir užsienio lietuvius. <..> Mūsų tikslas, kad kiekvienas atrastų savo sąsają su Šimtmečiu ir švęstų Vasario 16-ąją kaip kiekvienam svarbią šventę.“
Pasak jos, programos silpnybė – jog iki 2017 m. praleista daug laiko nesistemingai kuriant Šimtmečio projektų sąrašą, ilgai neapsispręsta dėl aiškių tikslų ir prioritetų: „Nebuvo skirta atskiro daugiamečio biudžeto šimtmečio programai, kuris būtų susietas su programos tikslais ir rezultatais, administruojamas vieno kolegialaus organo, kaip Lietuvos pirmininkavimo ES atveju. Nors šimtmečiui pradėta ruoštis anksti – 2014 m., tačiau trūko sistemingumo, aiškių krypčių, bendro planavimo ir centralizuotai valdomo biudžeto.“
Pasak M.-L.Soe, ryškiausias estiškosios programos privalumas – aiškiai pasirinkta strategija, leidžianti į šventės minėjimą įsitraukti visiems norintiems. „Galimybė dovanoti dovanas suteikia progą šventėje dalyvauti taip, kaip priimtiniausia kiekvienam. Nesvarbu, kur esi ir ką veiki, vis tiek turi progą dalyvauti Estijos šimtmečio minėjime.“
„Vienas iš iššūkių yra tai, jog didžioji dauguma iniciatyvų yra ilgalaikės ir rezultatas nėra matomas iškart“, – kalbėjo Estijos šimtmečio programos vadovė.
Pasak jos, visas Estijos biudžetas šimtmečio minėjimui yra apie 25 mln. eurų – ši suma skirta pasiruošimo periodui nuo 2014 m. iki pat programos uždarymo 2020 m.
Lietuvoje daugiametis biudžetas šimtmečio minėjimui skirtas nebuvo. Komentuodama finansinę situaciją N.Vaisbrodė sakė: „Atskiro centralizuotai administruojamo biudžeto Šimtmečio programai nebuvo numatyta, institucijos skiria lėšų iš savo asignavimų. Bendras Šimtmečio programoje esančių veiklų finansavimas 2017 metų biudžete yra 3,66 mln. eurų. 2018 m. institucijos yra suplanavusios 7,5 mln. eurų.“
