Ši daina parašyta ypač sudėtingu Lietuvai etapu – sunkmečiu, kai visur, kur pažvelgsi, važinėja žmonės su kaukėmis, nes bijo kiaulių gripo... Kai Kubilius žudosi, o Kirkilas ploja...Marijono koncertai – nėra dažnas reiškinys Lietuvos padangėje, o šįkart dainininkas į sceną užlipo vis dar gyjantis po kojos operacijos, tačiau nei energijos, nei jėgų jam nepritrūko. Vakaro šeimininkas dainavo visiems tiems, „kurie kartais grįžta namo“, visiems tiems, kuriuos mes dažnai pamirštam, klausė „ar prisimeni tu mus“, ragino įsimylėjėlius paklausti „ar mylėsi tu mane“, kvietė „pasveikinti vieniems kitus“, daina pasakojo istoriją apie žmogų, kuris visą laiką gyveno, bučiuodamas savo didelį ego, kol tai baigėsi, kai jis sutiko moterį.
M.Mikutavičius prašė klausytojų nepykti už „pagrūzinimą“, pristatydamas dainą „Aš miręs“.
„Ši daina Ši daina parašyta ypač sudėtingu Lietuvai etapu – sunkmečiu, kai visur, kur pažvelgsi, važinėja žmonės su kaukėmis, nes bijo kiaulių gripo... Kai Kubilius žudosi, o Kirkilas ploja... “ – ironiškai kalbėjo atlikėjas.
Tiems, kas mėgsta romantiškas balades, M.Mikutavičius, pasikvietęs į sceną A.Smilgevičiūtę, padovanojo dvi emocingas arijas iš roko operos „Jūratė ir Kastytis“. Po jų šiltai pabučiuodamas Aistę Marijonas žiūrovus tikino, kad ji nuostabi. Tačiau susirinkusieji ir taip tai matė.
Pakviesdamas kartu padainuoti savo senus draugus grupę „Žas“, Marijonas išdavė, kad jie padėjo jam tapti tokiu, koks jis dabar yra.
„Tai žmonės, kuriuos aš labai seniai pažįstu. Kai pradėjau su jais bendrauti, mano giminės ir kaimynai buvo labai nepatenkinti. Ir tai, kuo aš pavirtau, tiktai jų dėka. Norėčiau būti geresnis, deja, su jais gyvenant neišeina“, – šypsodamasis prisipažino scenos senbuvis ir atkreipė dėmesį, kad Choras, grojantis būgnais, – retas reiškinys.
Galbūt imdamas pavyzdį iš užsienio kolegų, Marijonas scenoje dainavo ne tik su kitais lietuviškos scenos vilkais, bet ir su viena iš žiūrovių, kuriai pavyko pagauti dainininko mestą į minią buteliuką. Jie kartu atliko šiuolaikišką „Ant kalno mūrai“ dainos versiją.
Vaikystėje aš turėjau nešioti akinius storais rėmais ir niekad nemaniau, kad ateis diena, kai tokie akiniai grįš į madą ir kažkas juos nešios specialiai, nebijodamas patyčių...Scenoje pasirodžius „Bix“, Marijonas tikino, kad ši grupė prisidėjo prie Lietuvos roko ištakų – žiūrovai tuo net neabejojo, mat šėlo ir dainavo kartu.
„Vaikystėje aš turėjau nešioti akinius ir tie, kas augo tais laikais, žino, koks tada akinių pasirinkimas būdavo... Aš turėjau akinius storais rėmais kaip pornožvaigždė ir juos nuolat tyčia pamesdavau ar sulaužydavau... Niekad nemaniau, kad ateis diena, kai tokie akiniai sugrįš į madą ir kažkas juos nešios specialiai, nebijodamas patyčių...“ – pristatydamas dainininką Mantą su šokėjais, Marijonas tikino, kad būtent šis tokią madą ir bando grąžinti.
Trys žavūs moksliukai atliko ne tik savo hitą „Čiuožki“, bet ir pristatė visiškai naują dainą su nauja choreografija „apie moterį, kuri niekada nežino, ko ji nori“.
Nusimetęs marškinius ir kaubojaus skrybėlę užsimaukšlinęs vakaro šeimininkas šėlionių nebestabdė ir savo energingomis dainomis žiūrovus privertė braukti prakaitą ir nebesiskirti su šypsena. Lyg senais laikais...
