Vienas žinomiausių Lietuvos atlikėjų A.Mamontovas gatvėse yra muzikavęs ne tik per paties rengiamą Gatvės muzikos dieną, o tiesiog savo malonumui. Tai buvo ne Lietuvoje, o Amerikoje ir Prancūzijoje.
Grupės „Rebelheart“ vokalistas Darius Mickus ne kartą grojo praeiviams Kaune ir Palangoje. Jauna populiarėjanti atlikėja Živilė Ba muzikinę karjerą pradėjo būtent grodama gatvėje.
Sustoja pasiklausyti
Ar miestams reikia gatvės muzikos? „Be abejonės. Tai yra sudėtinė miestų atmosferos dalis, – tvirtina A.Mamontovas. – Man tenka daug keliauti. Su tais miestais, kur grojama gatvėse, iškart užsimezga ryšys. Apima visiškai kitokia nuotaika. Tai aiškiai juntama, tarkime, Dubline, kurio gatvėse yra nemažai grojančiųjų.“
Populiarusis dainininkas sustoja pasiklausyti gatvės atlikėjų, o jeigu ir praeina pro šalį, muzika paveikia. Jei A.Mamontovui patinka muzikuojantieji gatvėse, jis paremia, palieka pinigų.
Savo malonumui
„Man pačiam kelis kartus teko groti Prancūzijos ir Amerikos miestų gatvėse. Koks jausmas? Kai esi žinomas ir koncertuoji scenoje, pirmą ar antrą kartą išėjęs pagroti ant šaligatvio turi perlipti per savo ego, – atvirai kalba A.Mamontovas. – Buvo nejauku. Mat esi įpratęs, kad kai išeini į sceną, tavęs laukia klausytojai. O gatvėje žmonės tiesiog eina pro šalį. Labai gera treniruotė, būdas save nugalėti. Gatvėje esu ne dėmesio centras, o visumos dalis. Vidiniam tobulėjimui tai – labai geras patyrimas.“
Dainininkas tikina, kad muzikuojant gatvėje nėra taip paprasta atkreipti dėmesį, kaip gali atrodyti. Jis koncertavo praeiviams ne todėl, kad norėjo gauti pinigų. „Geriausia neturėti užduoties užsidirbti ar surinkti minią žiūrovų. Kai galvoji ne apie tai, o apie malonumą, tada jį ir patiri. Todėl šauniausia, kai tikslas yra tiesiog pagroti, – aiškina A.Mamontovas. – Man buvo įdomu pamėginti, koks jausmas, kai muzikuoji gatvėje.“ Tą jausmą jis patyrė dešimtojo dešimtmečio pradžios JAV ir Prancūzijoje.
Geriausia neturėti užduoties užsidirbti ar surinkti minią žiūrovų. Kai galvoji ne apie tai, o apie malonumą, tada jį ir patiri. Todėl šauniausia, kai tikslas yra tiesiog pagroti. Aiškina A.Mamontovas.
Tačiau Lietuvoje A.Mamontovui sunku būtų rasti laiko groti tiesiog gatvėje. Mat muzikavimas – dainų kūrimas, repeticijos ir koncertai – yra kasdienis jo gyvenimas. „Prie frezavimo staklių dirbantis darbininkas neina laisvalaikiu dar pafrezuoti“, – vaizdžiai lygina populiarus atlikėjas. Be to, net ir Lietuvos gatvėje A.Mamontovas jaustųsi įpareigotas – žmonės tikėtųsi išgirsti populiarias dainas. Vis dėlto užpernai jis su kitais buvusiais grupės „Foje“ muzikantais savo malonumui susėdo ir muzikavo sostinės Vingio parke. „Nebuvo jokių žiūrovų, pasiėmėme gitaras, grojome ir džiaugėmės“, – prisimena dainininkas.
A.Mamontovas įsitikinęs, kad gatvės muzikantas gali tapti žinomas ir populiarius bei ateityje koncertuoti didžiosiose scenose. Anot lietuvių dainininko, pasaulyje yra tokių pavyzdžių. „Tai labai gera praktika“, – tvirtina A.Mamontovas.
Susitikimas su policija
Grupės „Rebelheart“ vokalistas D.Mickus prisipažįsta, kad jam daug kartų teko groti gatvėje. Grojo ne vienas, o su grupe. „Viskas prasideda nuo gatvės muzikos“, – mano jis.
Pradžia buvo pagrindinėje Kauno gatvėje – Laisvės alėjoje. Vyrukai grodavo prie vieno ten esančio restorano. Tuo metu D.Mickus buvo trečiakursis. „Iš pradžių buvo nejauku“, – prisipažįsta vokalistas. Kontaktas su žiūrovais buvo itin glaudus – jei scenoje muzikantai stovi ant tam tikros pakylos, gatvėje nieko panašaus nebuvo. „Kiekvienas galėjo mus paliesti, – prisimena D.Mickus. – Baimė atsidurti žmonių apsuptyje visada yra, tad tam reikia didžiulio ryžto.“ O norinčių atlikėjus pamatyti iš arti ir net pačiupinėti žiūrovų susirinkdavo nemažai.
„Rebelheart“ grojo ne vien Kauno Laisvės alėjoje. Koncertuodami gatvėje, muzikantai džiugino ir Palangos poilsiautojus. Pirmą kartą muzikuojant kurorte teko susitikti ir su policija. „Pradėję groti Palangoje neturėjome leidimo. Gauti jį reikėjo iš savivaldybės. Prisistatė policininkai. Vis dėlto viskas baigėsi taikiai. Prisipažinome nežinoję, kad reikalingas leidimas. Nenubaudė“, – juokiasi D.Mickus. Jis sako, kad nuo 1992–ųjų, kai pradėjo groti gatvėse, istorijų būta daug, ir visos jos panašios.
Ne paslaptis, kad neatskiriama gatvės muzikanto atributikos dalis – kepurė, indas ar instrumento dėklas, kur metami pinigai. „Rebelheart“ lyderis prisimena, kad tokia veikla davė naudos. „Tais laikais buvo įvairių pinigų: rublių, talonų, markių, kronų. Patikrinę išvysdavome išties didelį asortimentą“, – pasakoja vokalistas. Grodami po penkias valandas kiekvieną dieną vyrukai galėjo neblogai užsidirbti.
Atsakydamas į klausimą, ar ir dabar koncertuotų gatvėje, Darius nedvejodamas linksi galvą. „Manau, išėję į gatvę muzikantai įgyja be galo daug patirties. Tai geriau, nei iš karto žengti į didžiąją sceną. Kiekvienam atlikėjui muzikavimas gatvėje yra tarsi savęs išbandymas: jei pajusi, kad yra beprotiškai baisu, kitą kartą nebeeisi“, – kalba dainininkas. Prie dabartinių gatvės muzikantų vokalistas nebeprisideda – „savo jau padainavau, reikia pailsėti“. Tačiau jam malonu girdėti jaunimo atliekamą vieną populiariausių „Rebelheart“ hitų „Ilgas kelias“. „Juokaudami šią dainą vadiname tautine lietuviška „Rebelheart“ daina“, – šypsosi pašnekovas.
Tikėtina, kad per šiųmetę Gatvės muzikos dieną gerbėjai galės išvysti ir D.Mickų su grupe.
Karjeros pradžia – Pilies gatvė
Jauna atlikėja Živilė Bagdonaitė, geriau žinoma kaip Živilė Ba, prisipažįsta, kad jos muzikinė karjera prasidėjo nuo gatvės. „Kol neturėjau savo grupės, su drauge grodavau Pilies gatvėje. Tai truko dvi vasaras“, – prisimena mergina. Tapti žinoma ne vien draugams ir sostinės Pilies gatvės praeiviams padėjo konkursas „Vilnius Eurorock 2007“. Ten Živilė laimėjo antrąją vietą ir pelnė geriausios vokalistės titulą. Vėliau geriausių Baltijos šalių jaunų grupių ir atlikėjų konkurse „Baltic New Music Chart 2007–2008“ ji užėmė pirmąją vietą. Per šiuos konkursus Živilė Ba pritraukė pagalbininkų ir jau turi savo grupę, bet su ja gatvėje nebekoncertuoja.
Atlikėja Pilies gatvėje nepasirodydavo kiekvieną vakarą – tik kartkartėmis. Ji teigia, kad nors ir pavargdavo, savijauta būdavo gera – grodama pasikraudavo teigiamos energijos. Pirmas kartas, kaip ir D.Mickui, jai buvo nejaukus. Tačiau laikui bėgant priprato: „Į gatvę groti eidavome kaip į darbą.“ Gerai savijautai įtakos turėjo ir tai, kad prie merginų prieidavo įdomių žmonių, kurie norėdavo pasikalbėti. „Kartais pakviesdavo koncertuoti kokiame nors renginyje“, – šypsosi Živilė.
Skirtingai nei „Rebelheart“ vyrukai, merginos pinigėlių gaudavo ne itin daug. „Šiek tiek prisidurdavome maistui, bet ir tai nelabai užtekdavo. Koncertuoti į gatvę eidavome ne dėl pinigų, o todėl, kad tai buvo atrakcija – kažkas naujo, – prisipažįsta atlikėja. – Dabar, manau, nebegročiau gatvėje.“ Šie įspūdžiai jai, atvykusiai iš Telšių į Vilnių, „buvo kaip egzotika, nepatirtas dalykas.“ Vienintelė proga, galinti sugrąžinti merginą ten, kur ji pradėjo savo muzikinę karjerą – Gatvės muzikos diena. Kaip ir pernai, šiame renginyje Živilė būtinai dalyvaus.
„Gatvės muzika – reikalingas reiškinys. Tai vienas gražiausių miesto atributų ir mūsų pačių, ir užsieniečių akimis. Manau, gatvėse koncertuojantys atlikėjai labai pagyvina kiekvieną miestą“, – įsitikinusi Živilė. Jei ji nusprendžia paremti gatvės muzikantus, prieš tai būtinai pasiklauso.
