Žymi bliuzo dainininkė Koko Taylor yra pasakiusi, jog Nora Jean skamba kaip ji pati būdama tokio pat amžiaus ir dainuoja nepagrąžintą bliuzą. Tai meistriška atlikėja, vieną minutę priverčianti stotis ir eiti šokti, o kitą – prisėsti bei pulti verkti. Jausmingas Noros Jean vokalas perteikia didžiulę galią ir tvirtumą, giliai įsismelkiančius į klausytojų širdis. Ji neabejotinai turi vieną stipriausių balsų šiandienos bliuzo atlikėjų pasaulyje. Nora Jean tęsia ir išlaiko didžiųjų šio žanro dainininkų Howlin‘ Wolf, KoKo Taylor muziką gyvą, tai įvardindama didžiausiu savo gyvenimo darbu.
Nora Jean Bruso yra Čikagos elektrinio bliuzo dainininkė ir dainų autorė, pasižyminti giliomis delta bliuzo šaknimis. Delta bliuzas yra vienas seniausių bliuzo muzikos stilių, kuriam didžiausios įtakos turėjo vergų, gyvenusių prie Misisipės upės žiočių, kūryba.
Nuo pat mažens atlikėją supo profesionalūs bliuzo atlikėjai: tėvas Bobby Lee Wallace bei jos dėdė Henris „Son“ Wallace, į mergaitės sielą įskiepiję šio žanro muziką. Ne mažiau prie muzikinio Noros Jean išsilavinimo prisidėjo ir motina, gospelo dainininkė Ida Lee Wallace, bei močiutė Mary, turėjusi šokių namus, kuriuose vaikystėje ji slapta klausydavosi savo artimųjų atliekamos bliuzo klasikos.
Noros Jean karjera prasidėjo 1976 m. Čikagoje, kuomet teta Rose namuose išgirdusi ją dainuojant nieko nelaukdama nuvedė į keletą klubų – čia atlikėjos talentą netruko pastebėti. Būdama devyniolikos pradėjo groti grupėje „Scottie and the Oasis“, su kuria praleido keletą metų iki pat jos išsiskyrimo. Pastaruoju laikotarpiu daugybė vietinių Čikagos muzikantų, ypač Mary Lane ir Joe Barr, skatino Norą Jean dainuoti bei mokė šio amato paslapčių.
Didysis Noros Jean karjeros lūžis atėjo 1985 metais, kuomet Jimmy Dawkins pamatęs jos pasirodymą vietiniame Čikagos klube pakvietė prisijungti prie savo kolektyvo. Ateinančius septynerius metus Nora Jean koncertavo ir įrašinėjo su Jimmy bei jo grupe, pasirodė dviejuose jo CD „Feel the Blues“ (1985 m. ir 2002 m.) ir „Can‘t Shake These Blues“ (1991 m.). Ji tuo pat metu išleido singlą „Untrue lover“ (1982 m.), 2002 m. pirmąjį savo solinį albumą „Nora Jean Bruso Sings the Blues“.
Koncertinių turų Europoje, Kanadoje ir JAV metu Nora Jean ištobulino savo kaip atlikėjos įgūdžius bei sulaukė tarptautinio pripažinimo. Ji pasirodė daugybėje pagrindinių bliuzo festivalių: „King Biscuit Blues Festival“, „Chicago Blues Festival“, „Pocono Blues Festival“, „Rawa Blues Festival“, „Notodden Blues Festival“, „Briggs Farm Blues Festival“, „Cape May Jazz Festival“ ir kituose.
Nora Jean yra parašiusi daugiau nei 700 dainų, bendradarbiavusi kartu su Carl Weathersby, Dave Specter ir kitais atlikėjais. Ji „Museum of Science and Industry“ (Čikaga) buvo išrinkta viena iš dešimties iškiliausių Čikagos bliuzo atlikėjų moterų. Nora Jean daugybę kartų buvo nominuota „Blues Music Awards“: „Geriausios naujos atlikėjos“, „Geriausios tradicinės muzikos atlikėjos“, „Geriausios tradicinio bliuzo atlikėjos“ kategorijose. 2004 m. išleistas solinis albumas „Going back to Missisippi“ sulaukė didžiausios komercinės sėkmės iš iki tol buvusių – pasiekė penktąją vietą „Living Blues“ radijo topuose ir pirmąją vietą „XM Satellite Radio“.
Noros Jean gyvenimas yra pilnas aistros ir skausmo, triumfo bei nevilties, tačiau su šiais išgyvenimais atėjusi išmintis padėjo gimti įtikinančiam menui. Skausmas bei išganymas – tai ir yra bliuzas. Atlikėja dalinsis nepagrąžinta savo praeitimi ir dabartimi, išlaikydama meilės bei pagarbos jausmą su jumis jau rugpjūčio 10d. „Combo“ terasoje prie upės, Kaune ir rugpjūčio 11d. Technikos bibliotekos kieme, Vilniuje.
