Antropologai, ypač šios temos meistras Arnoldas van Gennepas, laikė iniciacijas universaliu žmogiškos kultūros elementu. Šie ritualai, pasaulyje turintys begalinę įvairovę formų, veda mus, žmones, per gyvenimo ciklą. O gyvenimas nėra visuomet vienodas. Jis keičiasi nuo pradžios iki galo, ir ne tik pamažu, diena iš dienos. Kartais jis pasikeičia staigiai, pasiekia naują tarpsnį, atverčia, kaip sakome, naują puslapį. Kažkas baigiasi, prasideda kažkas nauja. Tam, kad paliktume sena ir įsileistume nauja, turime peržengti slenkstį. Tai – esminė akimirka, ir čia prireikia ritualo.
Folkloro kultūroje – ir bet kurioje kultūroje, nors tai ne visuomet akivaizdu – riba tarp dviejų tarpsnių, slenkstis, kraštas laikomas pavojingiausiu momentu. Jis pavojingas todėl, kad taisyklės, kurios prieš tai brėžė mūsų gyvenimo ribas, nebetinka, lieka praeityje tvirta atrodžiusi tapatybė. Prieš įžengdami į kitą etapą su naujomis taisyklėmis bei nauja tapatybe, esame „be vietos“, už ribų, neapibrėžti.
P.Pokryckis dokumentinę fotografijų seriją „Iniciacijos“ kūrė trejus metus. Autorius teigia, kad jis siekė užfiksuoti lenkų šeimų ritualus svarbiausių katalikiškų apeigų – krikštynų, pirmosios komunijos, vestuvių ir laidotuvių – metu. Fotografijose įamžinti ritualai, pažymintys perėjimą, pasikeitimą, slenkstį tarp vieno ir kito gyvenimo tarpsnio. Pats pasikeitimo momentas: žmogaus gyvenimas kinta, kinta šeima, visuomenė. Ritualas, sukeliantis šį pasikeitimą, išlieka, lieka iš esmės toks pats.
Nors Lenkijos visuomenė modernėja, ir skirtingose šalies dalyse bei socialinėse sferose vienodų įvykių (krikštynų, pirmųjų komunijų, vestuvių bei laidotuvių) formos labai skiriasi, tačiau gestai tebėra vienodi. Ritualų ir to, kas kartais vadinama „tautiniu charakteriu“, galia ir reikšmė sudaro bendrą šerdį, akivaizdžią didžiulėje įvairovėje.
P.Pokryckio serija „Iniciacijos“ buvo eksponuota galerijose Lenkijoje, JAV, Vokietijoje ir Slovakijoje. Vilniuje parodą bus galima aplankyti iki rugsėjo 25 d.
