„Teisingai sakoma, vaizdas yra vertesnis už tūkstančius žodžių, todėl tikime, kad prikelsime audimo istoriją, o ją parodę gyvai, senųjų amatų tradicijomis sudominsime nuolat visur skubantį žmogų, pratusį prie didžiulio žinių srauto ir išmaniųjų prietaisų. Tai bus proga šiek tiek sustoti, atsigręžti į nepelnytai užmarštin nugrimzdusias žinias ir savo rankomis išbandyti senąsias technologijas“, – sako Vilniaus dailiųjų amatų asociacijos Senųjų amatų dirbtuvių vykdomoji direktorė Agnė Žilinskaitė.
Vilniaus dailiųjų amatų asociacija drauge su didžiausiu kultūrinės istorijos muziejumi Norvegijoje „Norsk Folkemuseum” prieš metus pradėjo įgyvendinti tarptautinį projektą „Gaminu ir augu: tradicijos tarp pluošto ir struktūros”. Jo rengėjai siekia atkreipti dėmesį į tai, kad audimas yra svarbi tiek lietuvių, tiek norvegų kultūrų dalis: Norvegijoje – vilna, Lietuvoje – linas. Projekto partnerių tikslas skleisti tradicines tekstilės amato žinias abejose šalyse, užmegzti ryšius su vietiniais profesionalais, mėgėjais ir naujokais amatininkais, o vėliau visus pakviesti į gyvą, atvirą, edukacinę parodą. „Dauguma žmonių žino, kas yra audimo staklės ar verpimo ratelis ir kaip jie atrodo, bet tikrai mažuma supranta, kas yra šukuotis, linmarka, mintuvas, kodėl liną reikia mirkyti, kaip vyksta linų brukimas ir šukavimas. Prieš 100 metų šie žodžiai ir prietaisai tuometiniams žmonėms buvo tokie įprasti kaip išmanieji telefonai ir nešiojami kompiuteriai mums: lengvai įvaldomi ir aiškūs, turimi ir naudojami buityje. Tad projekto tikslas ne tik atgaivinti audimo amatą, bet ir pluoštų apdirbimo tradicijas abejose šalyse, atskleisti, koks yra siūlo kelias, kaip jis pagaminamas iki jį suaudžiant“, – pasakoja viena iš projekto įgyvendintojų Marija Kajotienė.
Tarsi istorijos detektyvai
Pirmieji gyvosios parodos lankytojai bus norvegai. 2017 metų sausio mėn. edukacinio stendo pristatymas įvyks vakariniame Norvegijos krante Sanda – „Nordfjord Folkemuseum“, o vasario mėn. pristatymas vyks didžiausiame Norvegijos kultūrinės istorijos muziejuje po atviru dangumi Osle – „Norsk Folkemuseum“. „Šioje vietoje norvegų taikoma praktika istoriniame muziejuje Osle yra puikus gerųjų patirčių pavyzdys. Kiekvieną rugsėjį jų organizuojamas avių vilnos kirpimas privilioja daugybę lankytojų, todėl tikimės, kad mūsų bendrai kuriamas gyvasis stendas taip pat sulauks didelio susidomėjimo. Pasipuošusios autentiškais kostiumais, audėjos demonstruos lino ir vilnos apdirbimo technologijas, lankytojai laisvai galės vaikščioti po „vilnos ir lino kelią“, liesti įrankius ir prietaisus, juos išbandyti“, – patikslina projekto koordinatorė A. Žilinskaitė. Jau visai netrukus projekto rengėjai pristatys ir gyvosios parodos oficialų logotipą bei šūkį.
Lietuvoje, visi neabejingi šalies kultūrai, prie audimo tradicijų galės prisiliesti 2017-ųjų kovą. Gyva paroda bus pristatoma trijose vietose: Ukmergės rajone esančiuose Krikštėnuose, Mažeikių rajone Pavirvytės dvaro sodyboje bei tradicinėje Kaziuko mugėje, Vilniuje, kovo 3-5 dienomis. Tuo metu mūsų šalyje devynias dienas svečiuosis ir projekto partnerių iš Norvegijos delegacija. „Daugiausia lankytojų tikimės sulaukti Kaziuko mugėje, kuri skaičiuoja jau daugiau nei keturių šimtų metų istoriją. Juk būtent „per Kaziuką“ mūsų prosenelės ant prekystalių padėdavo gražiausius savo kūrinius iš lino. Mažai kas žino, kad anuomet buvo didžiulė gėda moteriai prisipažinti, kad ji nemoka austi – mergina galėjo nemokėti skaityti, bet sulaužyti audimo tradiciją, retai kuri išdrįsdavo. Nagingų šeimininkių audiniai buvo ne tik būdas užsidirbti, bet ir išreikšti savo vidinį pasaulį: kiekvienas procesas buvo išjaustas ir apgalvotas“, – sako viena iš projekto rengėjų M. Kajotienė.
Visus norinčius iš anksto susipažinti su mobiliosios parodos programa ir planuojamais seminarais, kviečiame naujienas sekti adresu makingandgrowing.com.
Audimas mūsų genuose
Nors dauguma šiuolaikinių lietuvių su audimu neturi nieko bendra, bene kiekvieno garderobe rasime lininių drabužių. „Iki šiol lino audinys mūsų gyvenime yra itin vertinamas dėl savo savybių, bet retas kuris žino, nuo ko prasideda šio natūralaus audinio kelias. Parodoje šiuolaikiniams vartotojams papasakosime viską, pavyzdžiui, kad prieš linų sėją būtina patikrinti sėklų tinkamumą: jeigu iš šimto sudaigintų sėklų per keletą parų išdygsta 90-95 daigai, reiškia, jog sėklos yra dygios. Dvidešimtojo amžiaus pradžioje Šiaurės Lietuvoje geras sėjėjas šimtu kilogramų sėmenų apsėdavo hektarą žemės plotą“, – intriguojančių detalių iš parodos medžiagos atskleidžia viena iš projekto įgyvendintojų Marija Kajotienė.
Ar žinojote, kad išdžiovinus linus jie būdavo minami net naktį? Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje linamynis vykdavo naktimis, likusioje šalies dalyje – dienomis. O, ar galite įsivaizduoti, kad minėjai turėdavo išminti apie penkiolika kilogramų linų per kartą? Antai, šeimininkė talkininkams kasdien ruošdavo maistą net penkis kartus, o naktinio linamynio metu vykdavo linksmos poilsio pertraukos. Šiaurės Lietuvoje talkininkai žaisdavo daugybę žaidimų: ubagas, avinas, ratu riedėti, per lauką lįsti, teterviną bei mešką šauti, sūrį slėgti ir daugelį kitų. Tai blaškydavo miegą ir šaltį. Visa ši kultūra ir jos įdomios detalės jau kitų metų pradžioje atgis unikalioje parodoje, tačiau iki tol projekto rengėjams dar liko atlikti ne vieną svarbią misiją. „Prieš parodos premjerą turime prašymą ir šių eilučių skaitytojams. Straipsnio nuotraukų galerijoje matote tris juodai – baltas Antano Šeduikio darytas nuotraukas. Panaudoti jas edukacinėje mobilioje parodoje bei leidinyje teisę suteikė Lietuvos dailės muziejus, tačiau mes norime surasti A. Šeduikio paveldėtojų ar palikuonių ir gauti jų sutikimą dėl šių istorinių fotografijų naudojimo. Kviečiame atsiliepti visus, kas žino, kokią nors informaciją apie Antaną Šeduikį ir jo palikuonius“, – kreipiasi tarptautinio projekto „Gaminu ir augu: tradicijos tarp pluošto ir struktūros” koordinatorė A. Žilinskaitė.
APIE PROJEKTĄ (Nr. EEE-LT07-KM-01-K-017)
- Tikslas: Rekonstruoti, keistis ir skleisti tradicines tekstilės amato žinias Lietuvoje ir Norvegijoje.
- Veikla: Norvegijos avių vilnos ir Lietuvos lino produkcijos tyrimas per mokslo ir fizikinių procesų prizmes ir inovatyvaus produkto – mobilios, gyvos, atviros, edukacinės parodos – sukūrimas. Projekto metu bus siekiama ištirti abiejų šalių tradicines priemones ir archajiškus praktinius gamybos metodus šioje srityje. Taip muziejų artefaktų tyrimas ir praktinės amatininkų žinios bus sujungtos pasitelkus istorinės rekonstrukcijos metodikas.
- Laukiami rezultatai: Visas tiriamasis ir rekonstrukcinis procesas viešinamas tam skirtame tinklaraštyje trim kalbomis (lietuvių, anglų, norvegų), inicijuojamos diskusijos interneto erdvėje, siekiant mokyti ar keistis idėjomis, žiniomis. Taip projekto produktas sukurs papildomą kokybišką alternatyvą menui, kultūrai bei žinioms perteikti ir kultūros turizmui plėtoti. Taip pat sukurs galimybę netradicinėje aplinkoje prisiliesti prie gyvosios istorijos, užtikrins domėjimąsi socialine, kultūrine, menine ir gamtine savo krašto aplinka.
- Vertė: 132 467,73 Eur.
