„Pas mus dažnai atvažiuoja įvairūs teatrai iš Rusijos, bet jie atveža ne tokius spektaklius, kokių norėtume. Todėl aš labai džiaugiuosi, kad pagaliau ir Vilnius galės matyti tuos spektaklius, kuriuos mato Maskva bei įvairūs tarptautiniai festivaliai, – džiaugėsi Rusų dramos teatro vadovas Jonas Vaitkus. – Tikiuosi, kad jūs pamatysite, jog Lietuvos publika jūsų laukė ir jus su džiaugsmu priims.“
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Nacijų teatro vadovas, aktorius Jevgenijus Mironovas |
Lietuvos publika išvys graudžiai juokingas Maskvos Nacijų teatro „Šukšino istorijas“, Teatro meno studijos spektaklį „Benykstanti giminė“ bei šokiruojančią Magnitogorsko A. Puškino vardo teatro „Audrą“.
„Pagaliau mums pavyko prasimušti į mūsų mylimą teatro šalį ir jums atvežti tris atrinktus darbus. Galbūt galėjome atvežti ir daugiau darbų – Estijoje pristatome didelę programą – tačiau šįkart tiesiog norime pabandyti atrasti kontaktų ir prisistatyti žiūrovams“, – sakė festivalio „Auksinė kaukė“ direktorė.
Iš tiesų, aš jaudinuosi, nes iš visų miestų labiausiai norėjau atvykti į Vilnių. Džiaugiuosi, kad šiandien jūsų Kultūros ministras toks užimtas, jog nėra čia – vadinasi, vis dar yra kuo užsiimti.Ketvirtadienį, spalio 15 dieną 19 val. Teatro arenoje bus parodytas latvių režisieriaus Alvio Hermanio spektaklis „Šukšino istorijos“. Spektakliui jis subūrė trupę, į kurią be Nacijų teatro vadovo, aktoriaus Jevgenijus Mironovo atėjo ir viena ryškiausių bei talentingiausių viduriniosios kartos atstovių Čulpan Chamatova. Jie kartu nukeliavo į Altajų – Šukšino tėvynę susipažinti su Šukšino apsakymų prototipais. Režisieriaus bendražygė, scenografė ir fotografė Monika Pormalė įamžino Altajaus gyventojų veidus. Dabar jie žiūri į mus nuo scenos. Tačiau aktoriai nebando pamėgdžioti šių žmonių, neperima jų kalbos ir manierų.
„Iš tiesų, aš jaudinuosi, nes iš visų miestų labiausiai norėjau atvykti į Vilnių. Tai bus ir Nacijų teatro prisistatymas bei premjera, – gerų žodžių negailėjo garsus aktorius J.Mironovas. – Labai keista, kad į Vilnių taip retai atvažiuoja geri teatrai. Suprantu, kad jūsų šalyje pinigų perteklius, bet vistiek gaila. Tačiau džiaugiuosi, kad šiandien jūsų Kultūros ministras toks užimtas, jog nėra čia – vadinasi, yra kuo užsiimti.“
Menų spaustuvėje spalio 16 dieną 18 val. žiūrovai išvys vieno sėkmingiausių teatrų Maskvoje, pasivadinusio Teatro meno studija, spektaklį „Benykstanti giminė“, apdovanotą kaip geriausią mažos formos spektaklį ir už geriausią režisūrą.
„Benykstanti giminė“ – bandymas atsigręžti į praeitį, kad suprastume, iš kur mes, kas yra „giminė“, – sakė režisierius Sergejus Ženovačius, pagarsėjęs savo gebėjimu subtiliai inscenizuoti literatūros klasiką.
Režisierius spektakliu užduoda retorinį klausimą: kaip suderinti mus supančią realybę ir mumyse gyvus idealus. Intelektualus linksmumas – tai pagrindinė spektaklio tonacija, kuri leidžia rimtai svarstyti tokius klausimus, kaip pilietinė ir krikščioniška pareiga, bendros gerovės ir asmeninio išsigelbėjimo paieškos, rašė kritikai. Į
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Festivalio „Auksinė kaukė“ direktorė Marija Reviakina |
Spalio 20 dieną 19 val. žiūrovus bandys šokiruoti režisieriaus iš Sankt Peterburgo Levo Erenburgo Magnitogorsko A. Puškino teatre pastatytas spektaklis „Audra“. Legendinio Georgijaus Tovstonogovo mokinys drąsiai „perrašė“ visiems žinomą Aleksandro Ostrovskio „Audrą“ ir 2008 metais pelnė „Auksinę kaukę“ už geriausią sezono pastatymą.
Magnitogorsko „Audroje“ siaučia tikros aistros – scenoje tai bedieviškai geriama, tai karštai meldžiamasi. Kad kaip nors atvėsintų savo herojų įkarštį, režisierius Levas Erenburgas su dailininku Aleksejumi Votiakovu net įrengė Volgos upę imituojantį užutėkį, į kurį žemyn galva paeiliui neria vos ne kiekvienas spektaklio herojus. Tačiau tai, kad šiam margam ir smarkiam pasauliui gresia katastrofa, akivaizdu iš karto.
Šiais metais nacionalinė Rusijos teatro premija ir festivalis „Auksinė kaukė“ mini 15 metų sukaktį ir tikisi, kad į Vilnių atvyksta ne paskutinį kartą.
