Statyti spektaklį režisierių įkvėpė amžinasis gyvenimo prasmės ieškojimas – atsakymo, kodėl gyvenime vertėtų stengtis nepaisant to, jog mirtis – neišvengiama, paieškos. Pretekstu mėginti surasti atsakymą teatro scenoje M.Schröderiui tapo Romos filosofo Senekos esė tokiu pat pavadinimu, kaip ir spektaklis.
Svarbiausia – gyvenimas
Scenoje spektaklio metu režisierius mėgina inscenizuoti patį gyvenimą – žiūrovams pasirodę spalvingus kostiumus
 |
| Festivalio "Sirenos" nuotr./Michelio Schroderio spektaklis „Apie gyvenimo trumpumą“ |
vilkėję aktoriai šiems nepasakojo konkrečios istorijos ir net nevaidino konkrečių personažų, tačiau inscenizavo smulkius pasakojimus, mėgino atskleisti kiekvieno žmogaus gyvenime aptinkamus personažus, trumpais monologais ragino žiūrovus sismąstyti apie egzistenciją.
Laisva, nenuspėjama dramaturgija, dinamiškos improvizacijos ir muzikiniai pasirodymai žiūrovams salėje kūrė kasdienybės koliažą, analizavo būtį, leido atpažinti save.
Dvi valandas trukusio spektaklio metu Juodojoje „Menų spaustuvės“ salėje aidėjo vokiečių kalba, žiūrovams aktorius suprasti padėjo lietuviški subtitrai.
Siekė perteikti jausmą
Konservatyvesni žiūrovai salėje galėjo jaustis nejaukiai: nepadorus leksikonas aktorių tekstuose, vulgarūs judesiai, net visiškai nuogi aktorių kūnai – teatro scenoje visa tai pateikta kaip natūralus ir gyvenimiškas dalykas.
 |
| Festivalio "Sirenos" nuotr./Michelio Schroderio spektaklis „Apie gyvenimo trumpumą“ |
Suprasti, ką tiksliai žiūrovams norėjo pasakyti režisierius, galėjo būti sunku – dažna scena, regis, nė nesisiejo su prieš tai buvusia, neturėjo jokio ryšio su vėliau suvaidinta.
Pats M.Schröderis, kalbėdamas apie šį spektaklį, tikina kartu su aktoriais siekiantis sukurti tiesų bei impulsyvų santykį su žiūrovais, norįs jiems perteikti „aiškų, poetišką ir galingą jausmą“.
„Norime juos liesti, erzinti, provokuoti ir tuo pat metu atiduoti jiems visą mūsų aistrą, mūsų jėgą ir mūsų pažeidžiamumą. Be cinizmo, nemoralizuodami, šmaikščiai ir rimtai, jautriai ir triukšmingai, lyriškai ir intelektualiai tuo pat metu“, – sako režisierius, kuriam neretai užklijuojama popkultūros eksperto etiketė.
Dar prieš dvylika metų M. Schröderis įkūrė teatro grupę „kraut_produktion“, iki šiol spėjo pristatyti daugiau nei dvidešimt spektaklių. Savo pasirodymus grupė demonstruoja ne tik gimtojoje Šveicarijoje, bet ir Vokietijos, Austrijos, Portugalijos, Prancūzijos, o nuo šiandien – ir Lietuvos teatro festivaliuose.
