Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugsėjo 1d. 11:58

Iš Minsko teatro kartu su kolegomis atsistatydinęs R.Padaliaka: kai gatvėse liejasi kraujas, negali likti nuošalyje

Raman Padaliaka Interviu
M.Korosteliovo nuotr. / Raman Padaliaka

Rugpjūčio viduryje atleidus Minske įsikūrusio Nacionalinio Jankos Kupalos teatro direktorių Pavelą Latušką, išreiškusį palaikymą po Baltarusijos prezidento rinkimų šalyje prasidėjusiems protestams, atsistatydino ir 58 teatro darbuotojai. Vienas iš jų – aktorius Ramanas Padaliaka, anot kurio, prognozuoti, kaip toliau klosis įvykiai Baltarusijoje, yra sudėtinga: „Šiandien mes gyvename šalyje be įstatymų ir taisyklių. Nežinome, kas nutiks rytoj.“

Šią savaitę pirmojo ir seniausio Baltarusijos teatro kolektyvas taip pat išplatino atvirą laišką. Jame teigiama, jog savo tolesnio likimo atsistatydinę teatro darbuotojai nežino.

„Reiškiant solidarumą, po generalinio direktoriaus atleidimo menininkai ir teatro darbuotojai masiškai įteikė atsistatydinimo raštus. Manome, kad tokiu metu vaidinti spektakliuose nacionalinio teatro scenoje yra amoralu ir nepriimtina. <…>

Nedelsiant buvo paskirtas naujas direktorius ir teatras iškart buvo uždarytas dėl „sanitarinių“ priežasčių, o po to darbas buvo nutrauktas naujosios vadovybės įsakymu. Jau kelias dienas negalima patekti į teatro pastatą. Šiuo metu viduje yra teisėsauga, o valstybinė televizija rodo žeminančius reportažus, bandydama sumenkinti teatro reputaciją. Dabartiniai valdžios atstovai leidžia sau vadinti mus feikais ir siūlo vykti dirbti į Ameriką“, – rašoma atvirame laiške.

Juo taip pat reikalaujama paleisti politinius kalinius, ištirti smurto prieš protestuotojus atvejus, sustabdyti spaudimą darbuotojams, dalyvaujantiems protestuose, prileisti žurnalistus, teisininkus ir gydytojus prie laisvės atėmimo vietose laikomų žmonių bei surengti naujus Baltarusijos prezidento rinkimus.

„Scanpix“/AP nuotr./Pavelas Latuška
„Scanpix“/AP nuotr./Pavelas Latuška

Interviu 15min aktorius R.Padaliaka pasakoja apie sprendimą atsistatydinti, savo ir savo kolegų ateitį bei viltį, jog situacija šalyje pasikeis.

– Po Baltarusijos prezidento rinkimų Jankos Kupalos teatras išreiškė solidarumą šalyje prasidėjusiems protestams. Ar tuo metu galvojote apie galimas pasekmes? Ar nebijojote garsiai išreikšti savo pozicijos?

– Visa ši situacija jau nėra apie politiką – ji apie žmogaus teises ir individo laisvę. Taip pat ir teatrą palikti nusprendėme ne dėl to, kad norėjome jį sunaikinti, tačiau paprasčiausiai atsidūrėme situacijoje, kai nebegalėjome dirbti, nebegalėjome būti aktoriais, būti scenoje ar vaidinti komedijose. Kai gatvėse liejasi kraujas, negali likti nuošalyje.

Mes norime gyventi demokratiškoje valstybėje, turėti teises, galėti išreikšti kitą, ne tik oficialią nuomonę. Šiandien visi turim pasirinkti – arba pritari tam, kas vyksta, arba ne. Ir mes pasirinkome.

Šiandien visi turim pasirinkti – arba pritari tam, kas vyksta, arba ne. Ir mes pasirinkome.

– Kokia situacija teatre buvo iki šių įvykių? Kiek teatras turėjo kūrybinės laisvės? Ar jis buvo varžomas cenzūros?

– Šiokios tokios cenzūros buvo, bet mūsų teatre pavykdavo rasti sprendimą. Buvęs teatro vadovas Pavelas Latuška buvo tarsi siena tarp mūsų ir Kultūros ministerijos, kuri aiškindavo, kas mums galima, o kas ne. Jis nežaidė pagal jų taisykles. Dar ir dėl to taip palaikėme P.Latušką ir jo poziciją.

Tačiau dar kartą pabrėžiu, kad tai ne apie politiką – P.Latuška pasisakė prieš policijos brutalumą, prieš kraują ir smurtą gatvėse.

– Atleidus direktorių atsistatydinote ir jūs su savo kolegomis. Ar tai buvo sunkus sprendimas?

– Mes jau turėjome susitarimą – jei kas nors bus atleistas dėl savo pozicijos, mes visi taip pat atsistatydinsime, nes norėjome apsaugoti kiekvieną savo teatro narį. Nesvarbu, ar tai režisierius, ar scenografas, ar aktorius. Buvome pasiryžę tą žmogų palaikyti.

– Teatro atvirame laiške teigiama, jog Pavelas Latuška sulaukė grasinimų.

– Vos jam garsiai išsakius savo poziciją, jis sulaukė skambučio iš Kultūros ministerijos – reikėjo ateiti pasiaiškinti. Praėjus dienai po to jis buvo atleistas.

Mes jau turėjome susitarimą – jei kas nors bus atleistas dėl savo pozicijos, mes visi taip pat atsistatydinsime, nes norėjome apsaugoti kiekvieną savo teatro narį.

Kultūros ministerija toliau reikalauja, kad jis pasakytų pavardes žmonių, kurie rašė teatro atvirą laišką, kurie kūrė video. Tačiau jis atsisako atskleisti šitą informaciją, teigdamas, kad žmonės turi teisę į savo poziciją...

– Pasirodė pranešimų, jog jam gresia areštas. Manote, kad P.Latuška pavojuje?

– Manau, kad šiandien visi mes pavojuje, o jis – labiausiai iš visų, nes yra Koordinacinės tarybos narys. Tačiau niekada negali žinoti. Šiandien mes gyvename šalyje be įstatymų ir taisyklių. Nežinome, kas nutiks rytoj.

– Kas šiuo metu vyksta pačiame teatre?

– Teatras uždarytas, jame repeticijos, spektakliai nevyksta, nes nebėra kam vaidinti. Mes į jį patekti nebegalime. Kai paskelbėme, jog atsistatydiname, mus pasitiko milicininkas. Po vieną ėjome į savo persirengimo kambarius susirinkti daiktų, jis akylai stebėjo, ką pasiimsime – lyg būtume teroristai.

Supratome, kad tai nebėra mūsų teatras. Buvo labai apmaudu.

Kai paskelbėme, jog atsistatydiname, mus pasitiko milicininkas.

– Aktoriai neteko savo pragyvenimo šaltinio. Kas jūsų laukia toliau? Ar turite planą?

– Norime išlaikyti trupę. Kol kas nenoriu apie tai daug kalbėti, tačiau bandysime likti drauge ir toliau dirbti kartu, tik jau ne tame pastate. Norime vaidinti.

– Kokia šiuo metu kultūros lauko situacija šalyje?

– Daug teatralų visoje šalyje reiškia mums paramą – vis tik pagrindinė šalies scena, galima sakyti, pradingo. Tačiau kultūros laukas valdžiai nieko nereiškia, jiems atrodo, kad kultūra nėra tokia svarbi dabartinėje situacijoje. Mūsų paprasčiausiai nėra tiek daug, kad jiems rūpėtumėme.

Šiemet Jankos Kupalos teatras švenčia savo šimtmetį. Prastoka dovana nuo mūsų šalies. Jie mus sunaikino.

– Jei turėtumėte galimybę laikinai perkelti teatrą į kitą valstybę, kol situacija Baltarusijoje pasikeis, ar svarstytumėte ją?

– Sudėtingas klausimas. Mes nenorime palikti savo šalies. Norime čia dirbti, norime čia būti. Tai mūsų šalis – mūsų šeimos, mūsų kaimynai čia. Tačiau jei nutiktų kas nors labai pavojingo, turėtume kažkur persikelti. Bet aš nenoriu apie tai galvoti.

Tačiau tikrai galime vykdyti projektus kitur. Kad ir Vilniuje ar Kaune. Turime daug draugų Lietuvoje, tarp jų – Ramunė Kudzmanaitė, Faustas Latėnas, Oskaras Koršunovas ir kt. Jei galėtume parodyti savo spektaklius svetur, dabartinėje situacijoje tai būtų nuostabu.

Tačiau taip sakau dabar. Šiandien Baltarusijoje negali žinoti, kaip situacija pasikeis po valandos ar po paros.

Kadangi daug aktorių gyvena teatro jiems skirtuose butuose, atsistatydinę savo butus jie prarado.

– Ar stebėdamas įvykius Baltarusijoje tikite, kad šalyje įvyks demokratinis pokytis?

– Nežinau. Situacija labai sudėtinga, nes Baltarusija visada buvo tarp Vakarų ir Rytų, visada tarp dviejų pasaulių. Kalbėti apie tai, kas bus rytoj, sunku, nes niekas nežino ir ko laukti iš Rytų.

Tačiau mes tikimės. Šioje šalyje tiek gražių, gerų žmonių – kalbant atvirai, nesitikėjau, kad jų tiek daug. Jie reiškia paramą, skambina mums... Kadangi daug aktorių gyvena teatro jiems skirtuose butuose, atsistatydinę savo butus jie prarado. Labai daug žmonių skambina, siūlydami apsistoti jų butuose, siūlydami maistą, pinigus ir t.t. Tai yra neįtikėtina.

Todėl mes visi toliau tikimės, kad situacija pasikeis, ir gyvensime laisvoje, gražioje valstybėje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Video

13:33
01:50
01:28

Esports namai

URBAN˙/