Devintąkart organizuojama kaimo teatrų šventė dar kartą liudija, jog ji turi vykti būtent čia, Margionyse, kur jau aštuoniasdešimt devynerius metus gyvuoja Margionių klojimo teatras, kur tebeplevena pjeses rašiusio, šiame teatre daug metų dirbusio, bet prieš dvidešimtmetį į Amžinybę iškeliavusio Margionių „Strazdelio“ – kaimo šviesuolio, poeto ir „režisoriaus“ Juozo Gaidžio dvasia, kur kiekviename kaimo name gyveno ar gyvena po artistą. Juk margioniškiai, pirmąkart 1929 metais suvaidinę A.Vilkutaičio-Keturakio komedijoje „Amerika pirtyje“, kurią, vietinio jaunimo padedamas, pastatė Margionių pradžios mokyklos mokytojas Teofilis Sukackas, vaidina iki šiol.
Tądien visi artistai, kurie vaidino unikalaus Margionių klojimo teatro scenoje, žiūrovams tarsi dovanojo po mažą teatro magijos stebuklą.
Kaimo teatrų šventę papuošė dainingosios Margionių etnografinio ansamblio moterys, sugiedoję Margionių himną, sukurtą Juozo Gaidžio. Charizmatiškos margioniškės žiūrovams parodė ir gražią programą, kuri buvo skirta šiam kaimo režisieriui atminti. Šiais metais minimos jo šimtas dešimtosios gimimo metinės. Šventę dzūkiškai vedė margioniškiai Vilija ir Vytautas, o jiems talkino dabartinė Margionių klojimo teatro režisierė Rimutė Avižinienė.
Daug įdomių šio paprasto, bet ir neeilinio kaimo žmogaus gyvenimo detalių žiūrovams atskleidė režisieriaus dukterėčia Aldona Žilinskienė, perskaičiusi jo sūnaus Stasio atsiminimus apie tėvą.
Vėliau į sceną lipo ir gausių žiūrovų ovacijų sulaukė artistai iš Merkinės, Matuizų, Žilinų ir Alytaus. Šventę–konkursą pradėjo Merkinės kultūros centro teatras „Dilgynė“. Merkiniškiai suvaidino linksmą komediją „Su gimtadieniu tave, brangusis“, režisuotą teatro vadovės Laimutės Jakštienės. Matuizų teatras „Giraitė“ parodė vaidinimą „Mumyse yra pasaulio galės“, skirtą Vydūnui atminti. Šį vaidinimą režisavo teatro vadovė Irena Čeplikienė bei muzikos mokytoja Ramunė Lusienė. Žilinų teatras „Vijūnė“ suvaidino Dalios Šmigelskienės režisuotą komediją „Meilės keturkampis“. Alytaus šaulių namų teatras parodė monospektaklį apie Mozės kelionę per dykumą, režisuotą Stasio Šukio.
Šventės pabaigoje kiekvienas joje dalyvavęs teatras buvo apdovanotas padėka, gėlėmis ir šventės globėjo, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos, įsteigtu prizu – knyga „Tarp žemės ir dangaus“ bei pynėjos Aldonos Ilickienės šiaudiniu paukšteliu. Margionių teatrui ir bendruomenei buvo įteikta Marcinkonių seniūnijos seniūno Viliaus Petraškos padėka ir gėlės.
Nugalėtojus, vertus režisieriaus Juozo Gaidžio prizo, rinko iš pačių margioniškių sudaryta komisija. Jos pirmininkas, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato darbuotojas Jonas Bajoriūnas pasidžiaugė, kad Margionių klojimo teatre tęsiama graži tradicija ir čia tebevyksta vienas už kitą gražesni vaidinimai. Garbingą Margionių kaimo režisieriaus Juozo Gaidžio prizą – tradicinį keramikos ąsotį – šiais metais laimėjo Matuizų teatras „Giraitė“. Jį laureatams įteikė Margionių bendruomenės pirmininkė Lina Vosylienė. Ji dėkojo visiems kolektyvams už gražų vaidinimą, o žiūrovams – kad gausiai suvažiavo į šventę.
Juozo Gaidžio prizą ir padėką atsiėmusi Matuizų teatro „Giraitė“ režisierė Irena Čeplikienė dėkojo už įvertinimą. „Žemai lenkiuosi šio kaimo artistams, iš kurių galima daug ko pasimokyti“, – sakė ji.
„Citnaginės“ organizatoriai dėkojo, gėlių ir knygą „Tarp žemės ir dangaus“ įteikė ištikimai šio teatro gerbėjai ir šventės rėmėjai Janinai Keršanskienei. Ji pasveikino visus šventėje dalyvavusius teatrus ir žiūrovus. Kaip pati sakė, prieš septyniolika metų Margionyse nusipirko sodybą ir šį kaimą bei jo žmones pamilo visam laikui. „Margionys – ypatingas kaimas. Kiekviename šio kaimo name gyvena po žymų žmogų – dainininką, artistą, muzikantą, audėją, amatų meistrą. Apie Margionių klojimo teatrą disertacijas rašė, filmus kūrė. Šis teatras yra mūsų savastis, esmė, šaknys. Ačiū visiems, kurie puoselėja ir teatrą, ir Margionių kaimą. Ačiū ir ištikimiems žiūrovams, kurie čia kasmet susirenka į šventes“, – kalbėjo gerbiama Janina.
Marcinkonių kultūros centro direktorė, dabartinė Margionių klojimo teatro vadovė ir režisierė Rima Avižinienė pasidžiaugė, kad labai simboliška, jog Varėnos rajono kaimo teatrų šventė vyksta Margionyse. Juk jei ir Juozas Gaidys būtų gimęs ne prieš šimtą dešimt, o prieš daugiau metų, neabejotinai pirmasis lietuviškas spektaklis būtų suvaidintas Margionyse.
„Pati pagrindinė šio festivalio idėja – paskatinti kaimo žmones vaidinti ir kurti vaidinimus, kaip tai darė Juozas Gaidys. Sumanymas gimė ir dėl to, kad norėjosi, jog kaimo teatre vaidinantys žmonės vaidintų ne tik savo kaime, pamatytų, kaip vaidina kito kaimo artistai, vieni iš kitų pasimokytų. Šiemetinė šventė ypatinga tuo, kad visi spektakliai buvo skirtingi, bet labai įdomūs, o artistai vaidino tikrai nuoširdžiai.
Ši šventė kaimų artistams padeda „augti“, jie, pamatę, kaip puikiai vaidina kaimyninio kaimo žmonės, stengiasi suvaidinti dar geriau. Man labai smagu, kad ir Margionių klojimo teatras tarsi atgimsta naujai. Margioniškiai patys rodo iniciatyvą vaidinti, šiais metais dalyvavome ir Dainų šventėje. Negaliu atsidžiaugti, nes margioniškiai – ypatingi žmonės, su jais taip lengva bendrauti ir dirbti“,– gyrė Margionių kaimo artistus režisierė. Ji pagyrimų negailėjo ir kitiems šventėje dalyvavusiems artistams.
Išties, žaliais Dzūkijos pušynais apsigaubęs Margionių kaimas unikalus ne tik gražia gamta, Vėlinių laužais, bet ir tuo, kad gali didžiuotis vienintelis Lietuvoje turįs klojimo teatrą, kuriame vaidina paprasti kaimo žmonės. Nėra kitame Lietuvos kaime žmogaus, kuris būtų poetas, dainininkas, artistas, režisierius ir dramaturgas kartu, koks buvo Juozas Gaidys. Nėra ir kito kaimo, kuris turėtų savo klojimo teatrą, gyvuojantį bene devyniasdešimt metų. Nėra Margionyse ir tokio namo ar šeimos, iš kurios kas nors nebūtų šiame teatre vaidinęs.
Tądien Margionyse buvo ne tik vaidinama. Klojimo teatre skambėjo gražiausios senovinės Margionių kaimo dainininkių atliekamos dainos. Jos giedojo Juozo Gaidžio giesmes, kurios skambėdavo prieš kiekvieną klojimo teatro spektaklį, kitas dzūkiškas dainas, o teatrų festivalio dalyvius linksmino net trys Margionių kaimo muzikantai. Po vaidinimų dalyvių laukė dzūkiškos vaišės bei smagi vakaronė.
