Į spektaklį „Aš – Moljeras“ žiūrovai su regos negalia ir juos lydintys asmenys susirinko gerokai anksčiau.
Pirmiausiai teatro savanoriai jiems išdalino bevielės ausinės su pulteliais.
Didžiosios scenos fojė susirinkusiems spektaklio idėją pristatė režisierė ir aktorė Inesa Paliulytė.
Didžiojoje scenoje vėliau pristatyta spektaklio scenografija, rekvizitai, herojus, o aktoriai pakviesti su publika pabendrauti trumpa fraze iš spektaklio. Tai reikalinga, kad neregintis žmogus lengviau atskirtų personažus scenoje pagal aktorių balsus ir tembrus.
Nacionalinis Kauno dramos teatras – vienintelis teatras Lietuvoje, turintis garsiniam komentavimui reikalingą įrangą.
„Aš – Moljeras“ – jau ketvirtasis specialių poreikių žmonėms pritaikytas spektaklis.
Žiūrovams su regos negalia buvo pritaikyti spektakliai M.Frisch „Biografija: vaidinimas“, A.Dilytė „Solė ir močiutės“ (vaikams) bei W.Shakespeare „Hamletas“.
Vadybos ir žiūrovų aptarnavimo skyriaus darbuotojai sukaupė nemažą patirtį, kaip organizuoti pasiruošimo darbus, pasitikti svečius.
„Organizatoriai stengiasi, kad žiūrovai susipažintų su įvairių režisierių kūryba, skirtingų žanrų spektakliais, o teatras džiaugiasi galėdamas priimti ypatingų poreikių turinčius žiūrovus ir suteikti jiems galimybę pažinti scenos meną“, – sakė Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinis direktorius Egidijus Stancikas.
Spektakliai įgyvendinti kartu su Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Audiovizualinio vertimo studijų programos studentais, kuriems vadovauja dėstytoja Laura Niedzviegienė.
Spektaklio „Aš – Moljeras“ garsinį komentavimą ruošė Audiovizualinio vertimo bakalaurantė Kristina Meilūnaitė.
Studentė dalyvavo rengiant „Biografijos: vaidinimo“ garsinį aprašymą, su dėstytojos pagalba pasiruošė spektakliui „Solė ir močiutės“, komentavo sudėtingą spektaklį „Hamletas“ ir priėmė dinamiškos komedijos „Aš – Moljeras“ iššūkį.
Tokio spektaklio paruošimas yra ilgas procesas: analizuojamas spektaklio įrašas, jis žiūrimas teatro scenoje. Nemažą praktinio darbo patirtį turinti mergina džiaugiasi, kad garsinis teatro spektaklių vaizdavimas Lietuvoje įgauna pagreitį.
„Dalyvavau praktiškai visuose spektakliuose su garsiniu vaizdavimu nuo 2015 metų. Auditorijos augimas ir tokių spektaklių poreikio didėjimas dar labiau paskatino mano pirminį susidomėjimą ir norą toliau tobulėti garsinio vaizdavimo srityje“, – tikino K.Meilūnaitė.
Daliai žiūrovų toks apsilankymas šiame teatre jau nebe pirmas, nes spektakliai su garsiniu vaizdavimu tampa gražia tradicija – Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) organizuoja keletą tokių spektaklių per metus žmonėms su regos negalia.
Pasak LASS kultūros projektų vadovės Linos Puodžiūnienės, projektas nuo savo gyvavimo pradžios 2012 metais išaugo.
„Prisimenant pirmuosius spektaklius, juos žiūrėjo kelios dešimtys žiūrovų, o dabar skaičiuojame šimtais. Nebesutelpame ir į sales.
Štai pernai gruodį Klaipėdos dramos teatre spektaklį „Tėvas“ su garsiniu komentavimu pamatė 300 žiūrovų. Teatras organizavo du rodymus mažojoje salėje, nes visi norintys netilpo.
Išsirinkus Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklį „Aš – Moljeras“ norinčių į jį atvykti užsirašė daugiau negu 400, tad teatro administracija taip pat pasiūlė dalyvauti dviejuose spektakliuose.
Esame dėkingi ir Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Audiovizualinio vertimo dėstytojai L.Niedzviegienei už nuolatinį garsinio vaizdavimo kokybės gerinimą Lietuvoje“, – sakė L.Puodžiūnienė.
Į gegužės 16 dienos spektaklį Kaune susirinko LASS nariai iš Klaipėdos miesto ir rajono, Kelmės, Šiaulių, Prienų, Tauragės, Širvintų, Molėtų, Klaipėdos miesto ir rajono, Vilniaus.
Dėl didelio susidomėjimo gegužės 24 d. numatytas dar vienas šio spektaklio rodymas su garsiniu vaizdavimu, jį pamatys dar 214 LASS narių.
