Spektaklį kuria jauna ir entuziastinga teatro kūrybinė trupė – aktoriai, kostiumų ir dekoracijų dailininkai. Jie kuria komišką baroko dvasią, neįtikėtinus personažus, flirtuojančius su žiūrovais dialogus, moljeriškas satyras, pasirodančias kostiuminėje komedijoje, teatro erdves baroku paverčiančiose dekoracijose.
Moljeras yra amžinas. Jis ateina iš baroko ir įsiskverbia į šiuolaikinio žiūrovo kūnus, pasakoja apie mūsų keistenybes, griauna kaukes, visur kur suranda linksmąsias kasdienybės puses. Atrodo, kad riestanosis barokas apvynioja aplink pirštą net kampuotus dangoraižius. Toks yra ir pagrindinis spektaklio herojus Skapenas – jis laužo įpročius, su humoru, švelniai ir netikėtai aštriai. Moljeras gyvas. Jis įkvepia šiuolaikinius dramaturgus, parodo jų kūrybinį neišsemiamumą. Užupio dramos teatro kūrybinė trupė suteikė „Skapeno klastoms“ šiuolaikinės vaidybos akcentų. Ir neatsitiktinai, juk Moljeras gyvas net internetinėse erdvėse, jo sukurta netiesioginė kalba prabyla ne tik barokiniu, bet ir šiuolaikiniu žargonu.
Pirmą kartą Lietuvoje Skapenas pasirodė 1968 metais. Jo pirmuoju kūnu tapo Lietuvos teatro legenda Rolandas Butkevičius, užmerkęs akis teatro scenoje kaip ir pats Skapeno tėvas – Moljeras. Bet spektaklis turi tęstis. Po kurio laiko „Skapeno klastos“ vėl pašaukė naujus kūrėjus – jauną ir entuziastingą „Užupio dramos teatro“ kūrybinę trupę, o dabar atėjo laikas ir spektaklio Lietuvoje jubiliejui.
Daugiau nei prieš 300 metų gimęs Skapenas pirmą kartą prajuokino ir užėmė garbingą vietą savo žiūrovo vaizduotėje 1671 metais „Theatre du Palais – Royal“. Tada Skapenui kūną suteikė pats Žanas Batistas Moljeras, o po jo vyko ilga ir kontraversiška Skapeno kelionė po pasaulio teatrus. Galima paminėti keletą žymesnių „Skapeno klastų“ pastatymų – prancūzų teatro legendos Žano Luis Barro pastatymą Paryžiuje, Billo Irwino ir Marko O‘Dennelio New Yorke, Brodvėjuje. Kiekvieną kartą „Skapeno klastos“ žavi savo žiūrovus tarsi patį pirmąjį. Juk jo tėvas Moljeras – išskirtinio Prancūzijos laikmečio kūdikis, perėjęs ryškiausius ir pačius tamsiausius XVII a. Prancūzijos tunelius, labirintus – Liudviko XIV arba tiesiog karaliaus Saulės pretenzingus rūmus, klajojančio teatro pasivaikščiojimus po mažai viešinamus, kasdienius Prancūzijos kaimelius, miestelius. Čia jis susitiko ir su žymiuoju XVII a. prancūzų filosofu, dvasininku, laisvai mąstančiu Prancūzijos intelektualų lyderiu – Pjeru Gasendi, tapo jo mokiniu.
Kūrybingą, nestandartinę Moljero asmenybę šaukte šaukė laisvės, naujumo, tyrumo balsas. Visa tai buvo „Skapeno klastas“ įkvėpusi žemė, o Skapenas jai gyvybę suteikiantis linksmas kanduolis, kuris kaip kandis prasiskverbia į tuštybės mantiją, išardo jos siūles, išryškina tai, ką norime paslėpti. Skapenas apsuka aplink pirštą visus – godžius ponus, lepūnėlius, tinginius svajotojus, išmintimi prisidengusius valdovus ir pataikūnus.
Skapenas yra satyra, o Moljero komedijos – moderniosios prancūzų komedijos pradininkės – dėvi kvailybės kaukes, iš subtilaus ir aštraus humoro kūrybinės dvikovos perteikia tai, ką kasdienybėje ne visada norime girdėti, nes tiesa ne visada maloni. Skapeno ginklas – juokas, tyli pašaipa. Flirtuojanti Skapeno barokinės kvailybės kaukė padeda jam krėsti išdaigas, kurstyti netikėtas situacijas, stebinančias, trikdančias.
Lapkričio 20 d Vilniuje pristatomose šimtosiose „Skapeno klastose“ „Užupio dramos teatras“ kviečia pažvelgti į save su humoru, pasinerti į išmintingojo šaunuolio Skapeno kuriamas išdaigas baroku pavirsiančioje „Rusų dramos teatro“ scenoje.
