Dabar populiaru
Publikuota: 2019 sausio 24d. 19:15

Kaune atidaryta dailininko S.Eidrigevičiaus paroda: kūrėjas savaip įprasmino Čiurlionį

Stasys Eidrigevičius
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr. / Stasys Eidrigevičius

Ketvirtadienio vakarą Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje tekėjo žmonių upė.  „Salė šiandien tokia pilna susirinko, kad man širdis iš džiaugsmo dainuoja. Nežinau, kada tiek žmonių aš mačiau. Visada būdavo pusiau tuščios, arba pusiau pensininkų. O šiandien tokia publika graži, marga“, – juokavo menininkas  Stasys Eidrigevičius sausakimšoje muziejaus salėje.

S.Eidrigevičiaus paroda „Hommage à Čiurlionis“ pristatyta M.K.Čiurlionio muziejuje Kaune, o vėliau bus eksponuojama Vilniuje.

Susitikimą su parodos svečiais menininkas pradėjo nuo Jono Meko. Savo telefone svečiams jis parodė du trumpus vaizdo siužetus, kai Niujorke filmavo J.Meką.

„Aš jį filmavau, jis pasijuto nejaukiai. Jis filmavo tiek pasaulio žmonių, aš galvoju: dabar tave nufilmuosiu. Tuos filmukus kišenėje nešioju kelis metus. Kai vakar išgirdau šią žinią (apie menininko mirtį), nutariau jais pasidalinti su jumis”, – kalbėjo menininkas.

Varšuvoje gyvenantį tapytoją, grafiką, režisierių S.Eidrigevičių nuo pat mokyklos suolo lydėjo M.K.Čiurlionis – kaip Lietuvos meno ikona.

„Dailininkus riša naudojamų technikų bendrumas: pastelė, tempera, akvarelė, pieštukas. Taip pat paukščių, gyvūnų, daiktų ir erdvės simbolinis traktavimas. Trečias bendrumas – meilė raidei”, – rašoma parodos pristatyme.

„Žiūrint į Čiurlionio paveikslą „Jūra”, pakilusioje bangoje matau trijų raidžių junginį – MKČ. 2000–2001 metais kilo mintis tas tris raides – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – įprasminti savaip, piešiant jo portretų ciklą, kur veidas pasislėpęs tarytum už trijų raidžių kaukės“ – teigė menininkas.

„Paroda labai kukli, siūliau daugiau, bet muziejus norėjo mažesnės. Gerai, bus dar laiko. Ši paroda – mano pokalbis su Čiurlioniu. Tos trys raidės mane traukia ir aš mėgstu įvesti į paveikslą raidę. Su ja daryti pokštus, erdves. Esu savotiškas architektas. Mano mąstymas yra erdvinis ir vaizdinis“, – kalbėjo menininkas.

Parodoje S.Eidrigevičius kalba apie didžiojo Lietuvos dailininko pagerbimą, savitą jo atminimo įamžinimą. Kaip sako pats, nors jo kūryboje galima įžvelgti tamsių spalvų, tačiau juose yra humoro, taip pat – ir juodojo.

Dailininkas sako girdėjęs, kad iš jo kūrybos juokiasi vaikai: „Susiėmę už pilvo juokiasi iš mano piešinių ir iliustracijų. Gal vaikai geriau supranta?“

Apie autorių

S.Eidrigevičius gimė 1949 m. Mediniškių kaime, Pakruojo rajone. 1968 m. baigė Kauno S.Žuko taikomosios dailės technikumą, 1973 m. Valstybinį dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija).

Nuo 1980 m. menininkas gyvena Varšuvoje. Įvairiose šalyse yra surengęs daugiau kaip 100 individualių parodų, kuriose eksponavo paveikslus, grafikos darbus, ekslibrisus, plakatus, miniatiūras, pasteles, fotografijas.

Ne viena karta yra užaugusi su S.Eidrigevičiaus iliustruotomis pasakų knygomis.

Menininkas rengia performansus, menines akcijas, instaliacijas, scenografiją, yra sukūręs unikalius dailės žanrus – kaukes ir vadinamuosius sielvartus (lenk. smutki).

S.Eidrigevičiaus autoriniai spektakliai „Baltas briedis“ (1993 m.) ir „Medinis žmogus“ (2007 m.) yra rodyti Varšuvos teatre „Studio“.

Menininkas yra Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos (2001 m.) ir daugybės tarptautinių premijų laureatas.

2000 m. S.Eidrigevičius yra apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu.

Japonijos Otaru mieste veika jo vardo muziejus – „Hiroko Mori & Stasys Museum“.

Pasaulinio garso menininko vardu Panevėžyje šiuo metu kuriamas modernus „Stasio Eidrigevičiaus menų centras“ (SEMC).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

04:11
02:11
01:08