Per amžius pasakos keliavo iš lūpų į lūpas, iš kartos į kartą, o pasakotojai dažnai jas perteikdavo savaip arba net perkeldavo vienos pasakos veiksmą į kitą. Taip gimdavo visiškai naujas pasakojimas. Pasakos padeda atrasti ir formuoti save, pažvelgti į akis savo baimėms, kurias slepiame net nuo savęs pačių, tačiau mūsų pasąmonė apie jas primena sapnuose. Šių metų „Lewben Art Foundation“ ekspozicijoje pasakas savo kūriniais seks trys žymūs menininkai – Vadimas Fishkinas (Rusija–Slovėnija), Andrea Crespo (JAV), Reza Arameshas (Iranas–Jungtinė Karalystė).
Vadimas Fishkinas (g. 1965) – menininkas, kuris magiją kuria pasitelkdamas technologijas. Iš vaiko, dievinančio neatpažintus skraidančius objektus, jis išaugo į vieną įtakingiausių šiuolaikinio postkonceptualiojo meno atstovų. Kūrėjo nuomone, menas neįmanomas be sąveikos su žmonėmis ir jų nuostabos. Būtent todėl jis sukūrė orų mašiną, laiko mašiną ir daugybę kitų dalykų. Ekspozicijoje „Pasakos? Kodėl gi ne“ Fishkinas privers žvaigždes sklandyti ore ir šokti valsą.
Andrea Crespo (g. 1993) – berniukas, kuris žaidė močiutės svetainėje apimtas jausmo, kad kažko trūksta. Tačiau jam trūko ne įsivaizduojamo draugo, o to, kas galėtų būti dalele jo paties. Neįprastoje, asmeninėje menininko istorijoje, kuri bus pristatyta video filme, atskleidžiamas jo noras būti tuo, kuo Dievas nesukūrė.
Trečiasis pristatomas menininkas – Reza Arameshas (g. 1970), gimęs Irane. Paskelbus Irano ir Irako karą, vaiko akys stebėjo nebe žvaigždes, o karo lėktuvų paliktas juodų dūmų žymes. Studijuodamas senųjų meistrų darbus, pamėgo juos taip stipriai, kad iki šiol jie kaskart atgyja darbuose.
Ekspozicijoje „Pasakos? Kodėl gi ne“ kiekvienas žiūrovas galės pasinerti į šių trijų menininkų sekamas šiuolaikinio pasaulio pasakas.
