2016-aisiais paroda eksponuota trijose Lietuvos vietose: požeminiame vandens rezervuare Vilniuje, naujoje VDA Nidos meno kolonijos parodų salėje ir Žeimių dvaro sodyboje įsikūrusiame gyvajame muziejuje „Aikas Žado“. Šiemet ekspozicija persikelia į projekto partnerių erdvę Norvegijoje, taip ne tik praplėsdama tarptautinės auditorijos ratą, bet ir leisdama įsitikinti šiuolaikinių ritualų universalumu. Tačiau mėnesį truksiančia paroda projektas nesibaigs – šių metų gegužę planuojama išleisti ir visas keturias parodas apjungiantį projekto katalogą.
Lipimo nematoma struktūra vaizdinys kalba ne tik apie galimybes atrasti paslėptą, bet ir apie kažką svaiginamo bei nepasiekiamo. Ji kviečia „mus“ (menininkus ir publiką, kaip dalyvius) bandyti suvokti ir reflektuoti sudėtingą bei daugiasluoksnį nuorodų ir prasmių tinklą, persmelkusį mūsų gyvenimus ir tarpusavio santykius. Kokios socialinės struktūros lemia tokius dalykus, kaip karjeros pasirinkimas, gyvenimo būdas ar meno kūriniai? Ir ar galime būti tikri, kad mūsų santykiai su kitais žmonėmis nesiklosto pagal iš anksto nustatytus galios santykius, nenustatytas taisykles ir ritualus? Iš kur galime žinoti, kad tai, ką priimame kaip savaime suprantamą ir iš pažiūros atrodantį natūraliai, nėra tik socialinis konstruktas ir klaidinanti sąmonė?
Šios parodos darbai nurodo į plataus spektro ritualines praktikas bei ryšius tarp ankščiau gyvenusių žmonių papročių ir šiuolaikinių ritualų. Nusidriekę nuo visiems žinomų socialinių ir dvasinių praktikų iki šiuolaikinių meno gamybos ir vadybos strategijų, visi šie kūriniai tiria ir tyrinėja, klausia, trikdo, keičia ir fikcija paverčia nusistovėjusius įsitikinimus, discipliną ir kasdienius įpročius, kartu nubrėždami kontūrus naujiems.
