Didžiausia koncentracija – Vištytyje
Pažintį su metalo laužu R.D.Dulinskas pradėjo maždaug 2010 m. Tada bedarbiu buvęs suvalkietis išsiruošė į draugo Ramūno Kašinsko gimtadienį. Deja, tuomet piniginėje švilpavo vėjai, tad teko gerai pasukti galvą, ką padovanoti bičiuliui. Kadangi jo draugas – baikeris, vilkaviškietis nusprendė iš turimo metalo laužo suvirinti nedidelį motociklą.
„Pamenu, jog dovaną nešiau labai nedrąsiai. Bijojau likti nesuprastas. Iš tikrųjų motociklas gavosi labai primityvus, tačiau jį dariau iš visos širdies. Mano nuostabai, tiek jubiliatas, tiek likę šventės svečiai negalėjo atitraukti nuo jo akių. Jau po savaitės iš Ramūno gavau prašymą padaryti dar vieną tokį modelį. Galima sakyti, jog tuomet viskas ir prasidėjo“, – prisiminė R.D.Dulinskas.
Kurį laiką vyras virino vien motociklus, tačiau kartą viename Rygos muziejuje pamatęs iš metalinės karvių gertuvės pagamintą vorą ir pats nusprendė tokį pasidaryti. Kaip viskas klostėsi vėliau, sunku prisiminti ir pačiam metalo skulptoriui. Pamažu jo dirbinių sąraše atsirado įvairūs paukščiai, augalai, gyvūnai, transporto priemonės, muzikos instrumentai, baldai ir kt. Kiek jų yra pagaminęs, Renaldas net pats negali pasakyti.
Daugiausia jo eksponatų šiuo metu galima išvysti Vištytyje, kempinge „Pušelė“ esančiame metalinių skulptūrų parke „Metalo fantazija“. Pasižiūrėti čia esančių daugiau nei 600 eksponatų vyksta ne tik žmonės iš visos Lietuvos, bet ir svečiai iš užsienio. Kasmet teritorija pasipildo vis naujais metalo dirbiniais.
„Kartais ir pačiam smagu pavaikščioti po tą parką, pamatyti senus savo dirbinius, palyginti juos su naujesniais. Įdomiausia, kai šalimais eksponatus apžiūrinėja visiškai nepažįstami žmonės ir žarsto pagyras darbų autoriui. Kartą vienas užsienietis mane išvadino kvailiu, nes, anot jo, į vieną iš savo kūrinių įvirinau 200 eurų vertės guolį. Iš tikrųjų, nežinau tų daiktų vertės, tačiau ji man nelabai rūpi“, – juokėsi pašnekovas.
Lietuvos rekordas
Vienas iš įspūdingiausių R.D.Dulinsko dirbinių – Šakių rajone, Girėnų kaime stovintis „Motociklas monstras“. Jis 2015 m. buvo pripažintas Lietuvos rekordu kaip didžiausia motociklo skulptūra. Lietuvos rekordo titulą darbas pelnė už išskirtinį dydį. Iš metalo laužo suvirintas plieninis žirgas sveria 1621 kg, yra 4,3 m ilgio ir 2,4 m aukščio.
„Šią skulptūrą paprašė sukurti Šakių baikerių klubo nariai. Iš karto sutarėme, kad tai nebus eilinė dviratė transporto priemonė, o motociklas milžinas. Dvi savaites gyvenau ir dirbau Šakių rajone. Per tą laiką baikeriai nesustodami man vežė įvairų metalo laužo liekanų, o aš „lipdžiau“ vieną detalę prie kitos, kol galiausiai gavosi motociklas rekordininkas. Paskutines kelias paras teko dirbti iki pat vidurnakčio“, – prisipažino vilkaviškietis.
Tarp labiausiai matomų vilkaviškiečio kūrinių – netoli Vievio, greta autostrados, šiais metais pastatytas paminklas Baltijos šalių žuvusiems motociklininkams atminti.
Šakių rajone esantis rekordinis motociklas neabejotinai yra didžiausias metalo skulptoriaus kūrinys. Beje, mažiausias jo darbas – taip pat motociklas. Jis – mažesnis už degtukų dėžutę.
Po metų greta didžiulio motociklo „išdygo“ 207 cm aukščio ir 427 kg svorio metalinis baikeris. Jį R.D.Dulinskas suvirino vien iš varžtų, iš viso jų panaudodamas apie 50 tūkst. vienetų.
Iš varžtų vilkaviškietis yra padaręs ir daugiau gaminių. 2011 m. Vilkaviškio miestą papuošė vilko skulptūra, o dar po metų greta jo atsirado ir kiškis. Gana greitai šie eksponatai tapo vienais iš miesto simbolių, vaikų ir turistų traukos centru.
Tarp labiausiai matomų vilkaviškiečio kūrinių – netoli Vievio, greta autostrados, šiais metais pastatytas paminklas Baltijos šalių žuvusiems motociklininkams atminti.
„Kartą paskambino moterų baikerių klubo „Vėjų laumės“ prezidentė Liudmila ir pasiūlė idėją pagerbti kelyje žuvusius motociklininkus. Sutikau net nedvejodamas. Apskritai, jei žmogui ko nors reikia, aš visuomet „pasirašau“, nesvarbu, kokį daiktą jis prašytų pagaminti. Nėra nieko neįmanomo“, – teigė pašnekovas.
Gorila milžinė
Visai neseniai vilkaviškietis užbaigė dar vieną išskirtinį darbą. Metalo skulptorius suvirino įspūdingo dydžio gorilą. Skulptūra stulbina net keliais savo parametrais. Metalinės gorilos aukštis – 160 cm, ilgis – apie 1,5 m, o svoris siekia net 513 kg. Vien tik sunaudota 8 mm virinimo viela sveria 60 kg, mat jos reikėjo net 4 ritinių. Prie skulptūros su suvirinimo aparatu ir plaktuku darbuotasi daugiau nei du mėnesius, kone po 12–14 valandų kasdien.
„Kažkur internete pamačiau iš metalo spaustuvo padarytą gorilos galvą. Pamaniau, jog tai gera idėja, ir nusprendžiau ir pats pagaminti kažką panašaus. Iš pradžių ketinau šį gyvūną padaryti iš stambių detalių, tačiau bedirbant nusprendžiau kailį suvirinti iš smulkių varžtų. Kad tam prireiks tiek daug laiko, visiškai nesitikėjau, tačiau į darbus taip įnikau, jog neskaičiavau valandų, ir dirbau vien tik savo malonumui. Tikslas buvo bet kokiu atveju užbaigti tai, ką pradėjau“, – pasakojo Renaldas.
Sugalvojęs daryti gorilą, jis neturėjo jokio supratimo, kur ją realizuos. Pabaigęs šį kūrinį suvalkietis pasiūlė jį įsigyti keliems savo pažįstamiems. Tuo susidomėjo vienas beždžionės metais gimęs šakietis ūkininkas, tad šiuo metu milžiniška gorila jau stovi jo valdose.
Žmogeliukas milžinas iškeliaus į Vokietiją
Suvalkiečio darbai eksponuojami įvairiose parodose, jie puošia jo draugų, pažįstamų ir giminaičių namus, butus bei sodybas. Pavyzdžiui, kaimynystėje „sklando“ maždaug iš 1,5 tūkst. peilių ir šakučių pagamintas paukštis, o Nemakščiuose esančiame „Aštuonračio“ muziejuje galima rasti jo sukonstruotą aštuonratį vežimą. Renaldo darbus žmonės vieni kitiems mielai dovanoja ir įvairiomis progomis. Štai šiais metais vykusiuose „Big hair show 2017“ apdovanojimuose laureatams buvo įteikinėjamos vilkaviškiečio pagamintos metalinės statulėlės.
Šiuo metu pašnekovas dirba prie dar vieno įspūdingo kūrinio. Jis gamina daugiau nei 5 metrų aukščio, daugiau nei 2 tonų svorio automobilių gamintojų „Volkswagen“ markės žmogeliuką. Šis jo kūrinys jau netrukus turėtų iškeliauti į Vokietiją. Anot pačio R.D.Dulinsko, pagrindiniai darbai jau padaryti, o visa skulptūra turėtų būti užbaigta per artimiausią savaitę. Nors šis kūrinys bus išvežtas į Vokietiją, tačiau užsakymų iš užsienio vyriškis sulaukia ir daugiau. Jų būta net iš tolimosios Kinijos.
„Negalėčiau pasakyti, kuris mano darbas yra pats mieliausias ar brangiausias. Tai, ką padarau – greitai pamirštu. Tas, prie kurio dirbu šiandien, ir yra turbūt svarbiausias ir brangiausias kūrinys. Šiandien jis yra vienas, rytoj jau bus kitas“, – teigė pašnekovas.
Vyriškis džiaugėsi, kad jį pažinodami vilkaviškiečiai dažnai tiesiog į namus atveža metalo laužo dėžes ir jas palieka neprašydami už tai jokio atlygio. Aišku, būna ir tokių situacijų, kai žmonės už metalo laužą paprašo pinigų ar sumeistrauti kokią skulptūrėlę.
„Vieniems metalo laužas yra šiukšlės, o man – aukso krūva“, – juokėsi metalo skulptorius.
Jis tvirtino, jog žiūrėdamas į bet kokį gelžgalį iš karto gali pasakyti, kur jį panaudos. O jų suvalkiečio namuose – apstu. Jo darbo garaže galima rasti smulkių automobilių, skalbimo bei siuvimo mašinų, laikrodžių detalių, tarkų, raktų, peilių, šakučių, gilzių ir kitų panašaus pobūdžio daiktų. Anot jo, daugiausia prireikia guolių, nes be jų padaryti bet kokią transporto priemonę tiesiog neįmanoma. O būtent transporto priemonių vilkaviškiečio darbų kolekcijoje – daugiausia.
Senos technikos mėgėjas
Be meilės darbui su metalu, R.D.Dulinskas išsiskiria ir dar keliais savo pomėgiais. Visų pirma, jis dešimtmetį buvo „Senų vežimų“ klubo prezidentas, o jo garažuose ir šiandien stovi ne vienas seno modelio automobilis. Pats vilkaviškietis prisipažino, kad domėtis sena technika jį privertė susiklosčiusi situacija.
„Tarybiniais laikais įsigyti naujų daiktų nelabai buvo įmanoma. Seni automobiliai taip pat buvo paklausesni. Prisimenu, jog mano pirma mašina buvo dvidešimt pirma „Volga“. Jei norėdavai važiuoti, ją ir kitus automobilius reikėdavo nuolat remontuoti. Taip pamažu ir prisirišau prie senos technikos. Man patinka išskirtiniai šių automobilių dizainai, įvairūs kitokie sprendiniai. Prisipažinsiu, apie naują techniką beveik nieko nenusimanau, nes ji man paprasčiausiai neįdomi“, – tvirtino vilkaviškietis.
Jis ir dabar nemažai laiko praleidžia prie senų automobilių restauravimo. Be kitų pomėgių, jis mielai sėda ir prie motociklo vairo. Tiesa, savęs baikeriu Renaldas nelaiko, nes, anot jo, baikeris – tai gyvenimo būdas. O tam jis turi per mažai laiko.
„Esu paprastas motociklininkas, o ne baikeris. Man tai yra pramoga, dar vienas pomėgis, tačiau jam negaliu skirti tiek daug laiko ir energijos, kiek tikrieji baikeriai. Motociklu važinėju nuo penkiolikos metų“, – pasakojo R.D.Dulinskas.
