– Ar būdamas su Lietuvos rinktine labai nutolote nuo „Žalgirio“ komandos reikalų?
– Vis tik nebuvau Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris, kuriam tenka visa atsakomybė. Meluočiau, jei sakyčiau, kad nerūpėjo „Žalgirio“ komandos reikalai Europos čempionato metu. Palaikiau ryšius ir su komandą rengti pasilikusiu Šarūnu Jasikevičiumi, ir su fizinio rengimo treneriais. Žinojau, kas vyksta komandoje.
„Ant popieriaus“, vien pagal pavardes, komanda tikrai sustiprėjo. Manau, kad turėsime ilgą ir lygų suolelį.
– Komanda žaidė kontrolines rungtynes Lietuvoje ir Italijoje. Ar esate patenkintas ekipos pasirengimu?
– Reikia suprasti, kad šiemet kaip niekada daug žaidėjų buvo Lietuvos rinktinėje. Latvijos rinktinėje žaidė Kasparas Vecvagaras, o Estijos – Siimas-Sanderis Venė. Jų irgi nebuvo pasiruošime, kuriame dalyvavo tik trys pagrindinės sudėties žaidėjai, tik paskui prisijungė Brockas Motumas ir paskutiniu momentu į Kanados rinktinę nepatekęs Olivier Hanlanas. Nepasakyčiau, kad pasirengimas buvo nevisavertis, tačiau žaidėjų trūko.
Tai tikrai nepadėjo, bet dabar prisijungė aukšto lygio krepšininkai, jiems reikia kur kas mažiau laiko prisijungti prie kažko naujo. Manau, kad iki LKL pradžios spėsime pasirengti, o eigoje vis įvedinėsime ir mokysimės kažko naujo.
– Pasirengimas sezonui pradėtas su Šarūnu Jasikevičiumi. Kaip jam sekėsi pavaduoti jus?
– Labai smagu, kad Šarūnas liko mūsų komandos trenerių štabe. Praėjusiais metais jis jau buvo patyręs tą patį, kai aš su rinktine buvau pasaulio čempionate. Turėjau ir turiu visišką pasitikėjimą Šarūnu. Jau pernai jis puikiai atliko savo darbą, manau, kad su metų patirtimi šiemet irgi atliko viską gerai.
– Rinktinėje buvo net penki „Žalgirio“ krepšininkai. Ar jums, kaip treneriui, tai padeda lengviau pradėti sezoną?
– Aš esu tikrai patenkintas, kad turime tuos žaidėjus komandoje. Jeigu Robertas Javtokas, Paulius Jankūnas ir Lukas Lekavičius jau buvo žalgiriečiai, tai Manto Kalniečio sugrįžimas ir vėlyvas Renaldo Seibučio pasijungimas tikrai mums pridėjo galios. Labai džiaugiuosi, kad tie žaidėjai yra „Žalgiryje“.
Galvoju, tikrai nebus sunku rasti su jais bendrą kalbą. Mantas yra senas žalgirietis, grįžta į savo šeimą, o Renaldas labai norėjo būti komandoje. Jis pažįsta beveik visus žaidėjus, tad nebus problemų jį įvesti.
– Komandos legionierius spėjote pažinti tik kelias dienas. Kokį pirmąjį įspūdį susidarėte?
Meluočiau, jei sakyčiau, kad nerūpėjo „Žalgirio“ komandos reikalai Europos čempionato metu.
– Galvoju, kad apie kiekvieną kviestą žaidėją svarstėme ilgai. Labai svarbu, kad žaidėjai tiktų ir pagal žmogiškas savybes, ne tik kaip geri krepšininkai.
Manau, kad vienas svarbiausių sėkmingo praėjusio sezono faktorių buvo labai geras komandos klimatas, mintys apie bendrą tikslą, o ne apie kažką labai individualaus. Nenorėdami sugadinti to klimato, ieškojome žaidėjų, kurie net ir būdami svetimi, jaustųsi labai gerai.
Galbūt O.Hanlanui dar trūksta laiko priprasti prie kitokio krepšinio. B.Motumas Europoje irgi buvo trumpai ir labai jaunas. Su savo darbu ir tikslu tobulinti savo žaidimą jie mums tikrai labai padės. Manau, kad greitai jie ne tik bus visaverčiai komandos nariai, bet ir vieni lyderių.
– Ką tikitės nuveikti su „Žalgiriu“ naujame sezone?
– „Ant popieriaus“, vien pagal pavardes, komanda tikrai sustiprėjo. Manau, kad turėsime ilgą ir lygų suolelį. Pernai turėjome nemažai jaunų žaidėjų, kurie šiemet jau bus įgavę patirties. Kas atėjo, žaidę neblogame lygyje arba – su ambicijomis žaisti aukštame lygyje.
Viena vertus, tai yra labai gerai, kita vertus, – lūkesčiai didėja ir įpareigoja. Iš tokios komandos visi laukia bent jau labai gražaus akiai ir pergalingo krepšinio. Tą reikia padaryti, visus reikia suvienyti, atrasti kiekvienam vaidmenis. Pirmasis uždavinys ir bus kuo greičiau atrasti krepšininkams vaidmenis, kuriuose jie ne tik galėtų parodyti save, bet ir neštų naudą komandai.
Galvoju, kad komanda tikrai sustiprėjo, bet tai dar reikės įrodyti, kai prasidės oficialios LKL, o ypač – Eurolygos rungtynės.
