Anglijos gatvėse lietuviai neretai pasirodo su iš tėvynės atsivežtais automobiliais. Dažnam naujakuriui kyla klausimas, ar Didžiojoje Britanijoje leidžiama vairuoti Lietuvoje registruotas transporto priemones. Tomas, ilgiau nei trejus metus Londone vairuojantis iš tėvynės atsivarytą automobilį, nesijaudina, jog daro tai nelegaliai. Jaunas vyras puikiai žino, kaip apeiti įstatymą nesulaukiant bausmės.
Pažeidęs įstatymą liko nenubaustas
„Pagal įstatymą, lietuvišką mašiną čia galiu vairuoti iki pusmečio per dvylikos mėnesių laikotarpį. Tai reiškia, kad mažiausiai kas šešis mėnesius turiu tiesiog kirsti Anglijos sieną, o paskui galiu nors ir po dienos grįžti bei vėl pusmetį važinėti“, – pasakojo lietuvis.
Pareigūnams sustabdžius tokį automobilį būtina įrodyti, kad vairuotojas turi teisę juo keliauti, pakanka pateikti dokumentą, nurodantį sienos kirtimo datą. Pavyzdžiui, kelto bilietą, kuriuo naudojantis automobilis atgabentas į šalį.
Šalies įstatymuose numatyta, kad užsienyje registruotus automobilius Jungtinėje Karalystėje gali vairuoti šalies svečiai, bet ne gyventojai. Per metus tokių priemonių savininkams iš viso leidžiama po šalį važinėtis lygiai šešis mėnesius. Jie gali būti skaičiuojami visi iš eilės arba sudedami per keletą trumpesnių vizitų. Be to, automobilis privalo būti draustas bei registruotas imigranto tėvynėje.
Niekam aš nemokėjau, nebuvo jokio teismo. Grįžau į Lietuvą, pasikeičiau numerius ir toliau važinėju.
Iki praėjusių metų pabaigos Jungtinės Karalystės pareigūnai itin didelio dėmesio neskyrė nelegalioms imigrantų transporto priemonėms, tačiau institucijos suvienijo jėgas paskelbus šokiruojančius skaičius.
Pasieniečių duomenimis, nuo 2010-ųjų iki 2013-ųjų sieną kirto ir ilgiau nei pusmetį šalyje pasiliko apie 350 tūkst. užsienyje registruotų automobilių savininkai. Tiek transporto priemonių mokesčių mokėtojams bei valstybei kainavo apie 60 mln. svarų sterlingų (81 821676 eurus) per metus.
Pernai lapkričio pradžioje pradėjo veikti speciali pareigūnų grupė, ieškanti nelegalių automobilių ir turinti teisę juos iš karto atimti. Imigrantui, netekusiam transporto priemonės, tenka sumokėti 200 svarų sterlingų (272,74 euro) automobilio grąžinimo mokestį, 160 svarų sterlingų (218,19 euro) užstatą bei padengti automobilio saugojimo aikštelėje išlaidas – 21 svarą sterlingą (28,59 euro) už vieną dieną.
Į policijos pareigūnų akiratį buvo patekęs ir Tomas su lietuvišku automobiliu: „Na, pagavo mane, liepė užsiregistruoti Vairuotojų licencijavimo agentūroje, pasikeisti automobilio numerius į britiškus, sumokėti 200 svarų baudą, apdrausti ir panašiai. Jei to nepadarysiu, perspėjo apie būsimą teismą. Niekam aš nemokėjau, nebuvo jokio teismo. Grįžau į Lietuvą, pasikeičiau numerius ir toliau važinėju“.
Nelegaliai vairuodami policijos nebijo
Nors už nusižengimus įstatymams griežtai baudžiama, Anglijos lietuviai nepaiso grėsmių ir toliau važinėja tėvynėse registruotais automobiliais. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių tautiečių atsakymų paklausus, kodėl vairuoja nelegaliai, yra toks: „Čia – ne Lietuva, policininkai keliuose beveik niekada nestabdo, tad nėra, ko bijoti.“
Skirtingai nei Lietuvoje, Didžiosios Britanijos kelių policijos pareigūnai itin retai stabdo pravažiuojančius automobilius bei juos tikrina. Ekipažai patruliuoja keliuose ir neišlipdami iš savo automobilio bei nesustabdydami kito nuskaito numerius, o duomenų bazėje patikrina informaciją apie vairuotoją.
Iš Lietuvos atsivežta mašina važinėjantis Tomas tvirtino neribojantis savo kelionių dėl keliuose važinėjančių pareigūnų bei nesibaiminantis patikrinimų.
„Ne kartą teko važiuoti į kitus miestus, keliauti po šalį, niekad niekas nestabdė ir netikrino. Pagavo tuomet, kai mano keleivis nesegėjo saugos diržo ir tai pastebėjo sunkvežimį pakelėje tikrinęs policininkas“, – kalbėjo pašnekovas.
Čia – ne Lietuva, policininkai keliuose beveik niekada nestabdo, tad nėra, ko bijoti.
Paklaustas, kodėl taip rizikuoja ir nevairuoja britiško automobilio, vyras neslėpė tiesiog taupantis, mat transporto priemone nesinaudojantis kasdien, o britiškas draudimas labai brangus.
„Jei mašina važiuočiau į darbą ar bent jau kasdien, tikrai vairuočiau britišką, tačiau dabar ji man iš esmės reikalinga tik nuvykti į parduotuvę ar šiaip kur netoli ir retai. Vien tokioms reikmėms turėti automobilį – prabanga. Dabar draudimas Lietuvoje man kainuoja 70 eurų metams, o čia už tokią pat mašiną, su savo turima patirtimi bei nieko nemeluodamas, mokėčiau mažiausiai 1500 svarų sterlingų (2041,44 euro)“, – savo pasirinkimo priežastis atskleidė pašnekovas.
Vairuotojo pažymėjimo keisti nebūtina
Problemų imigravusiems vairuotojams kelia ne tik automobilių registracijos šalis, bet ir vairuotojo pažymėjimas, kurį dažnas atsiveža iš tėvynės, o atvykę nežino, kiek laiko ir kokiomis sąlygomis šis galiojantis.
Jungtinės Karalystės įstatymai skelbia, kad turintieji užsienyje išduotą vairuotojo pažymėjimą juo naudotis gali metus nuo atvykimo į šalį. Po jų situacija keičiasi priklausomai nuo atvykėlio tėvynės.
Europos Sąjungos (ES) bei Europos Ekonominės erdvės (EEE) piliečių pažymėjimai galioja ir prabėgus pirmiesiems metams, tačiau po trejų metų pažymėjimą dažnai prašoma pakeisti į Didžiosios Britanijos. Pasak pašnekovo Tomo, turintieji lietuvišką vairuotojo pažymėjimą neturi teisės vairuoti britišką automobilį ir atvirkščiai. Tad iš Lietuvos atsigabentą transporto priemonę leidžiama vairuoti tik turintiems nekonvertuotą pažymėjimą.
Jungtinės Karalystės įstatymai skelbia, kad turintieji užsienyje išduotą vairuotojo pažymėjimą juo naudotis gali metus nuo atvykimo į šalį.
Jei per trejus metus imigrantas vairuotojas pasikeičia pažymėjimą, jam nereikia laikyti vairavimo egzamino Jungtinėje Karalystėje, pakanka pateikti ES šalyje išduotą dokumentą, kurį vietos valdžia konvertuoja į britišką.
Taip pat pažymėjimas konvertuojamas, jei baigiasi jo galiojimo laikas, o atnaujinti vairuotojas nusprendžia ne savo tėvynėje, o Didžiojoje Britanijoje. Jei per trejus metus ES arba EEE pilietis Jungtinėje Karalystėje už nusižengimus kelių eismo taisyklėms surenka 12 baudos taškų, jo vairavimo pažymėjimas gali būti ne tik nekeičiamas į britišką, bet ir apskritai atimamas.
Galiojančio vairuotojo pažymėjimo keisti nereikia, jei imigrantas turi rezidento leidimą gyventi šalyje, yra atvykęs iš ES arba EEE priklausančios šalies bei turi teisę vairuoti lengvajį automobilį ir motociklą.
Lengvųjų automobilių vairuotojai Jungtinėje Karalystėje užsienietiškais pažymėjimais gali naudotis iki sulauks 70-ties arba praeis treji metai nuo rezidentavimo pradžios. Tuo tarpu sunkiasvorių automobilių vairuotojams užsienyje išduotu pažymėjimu leidžiama naudotis iki 45-erių metų arba penkerius metus nuo tapimo šalies rezidentu.
Nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės
Jungtinės Karalystės kelių eismo taisyklės bei bausmės už pažeidimus gerokai skiriasi nuo lietuviškų, tad norintiems vairuoti imigrantams patariama susipažinti su taisyklėmis prieš sėdant prie vairo.
Ryškiausias skirtumas tarp vairavimo Didžiojoje Britanijoje ir likusioje Europoje akivaizdus ir žinomas net nevairuojantiems, tačiau norint nenusižengti kelių eismo taisyklėms imigrantams nepakanka vien važiuoti kita gatvės puse. Be to, bausmės už nusižengimus Jungtinėje Karalystėje – kur kas griežtesnės, nei, pavyzdžiui, Lietuvoje.
Abiejose šalyse draudžiama vairuojant kalbėti mobiliuoju telefonu, tačiau Jungtinėje Karalystėje už tokį elgesį galima ne tik sumokėti tūkstančio svarų sterlingų (1360,96 euro) baudą, bet ir užsidirbti 3 baudos taškus. Sukaupus 12 baudos taškų netenkama vairuotojo pažymėjimo.
Tokia pat piniginė bauda gresia ir už greičio viršijimą, šviesoforo nepaisymą, važiavimą techniškai netvarkingu automobiliu bei daugybę kitų pažeidimų. Be administracinės nuobaudos, vairuotojai taip pat „apdovanojami“ nuo 3 iki 6 baudos taškų.
Lietuvos vairuotojams įprasta savo pyktį kelyje išreikšti garsiniais automobilių signalais, šio įpročio dažnam sunku atsisakyti ir emigracijoje, tačiau daugeliu atvejų jis – nusikalstamas.
Didžiojoje Britanijoje diržą privalo segėti vairuotojas bei priekinis keleivis. Nepaklusus šiam reikalavimui tenka pakloti 500 svarų sterlingų (680,48 euro).
Pagal Didžiosios Britanijos įstatymus, naudoti garsinį signalą transporto spūstyse ar gatvėse bandant išreikšti nepasitenkinimą, draudžiama. Pypsėti galima tik įspėjant priekyje važiuojančios transporto priemonės vairuotoją. Vos kartą pyptelėjęs be priežasties vairuotojas gali būti nubaustas 30 svarų sterlingų (40,83 euro) bauda. Šį sprendimą galima užginčyti, tačiau jei teismas atmes prašymą, vairuotojas privalės sumokėti tūkstančio svarų baudą. Naudoti garsinį signalą visais atvejais draudžiama miegamuosiuose rajonuose nuo 23 valandos vakaro iki 7 valandos ryto.
Saugos diržo neprisisegimas taip pat gali brangiai kainuoti. Didžiojoje Britanijoje diržą privalo segėti vairuotojas bei priekinis keleivis. Nepaklusus šiam reikalavimui tenka pakloti 500 svarų sterlingų (680,48 euro). Tiesa, už šį nusižengimą baudos taškai neskiriami.
Spalio 1-ąją Anglijoje bei Velse įsigalios įstatymas, draudžiantis rūkyti automobilyje, kuriame esama vaikų. 50 svarų sterlingų (68,05 euro) bauda bus baudžiami visi, užtraukę dūmą transporto priemonėje, kurioje kartu važiuos iki 18 metų amžiaus vaikai ir jaunuoliai.
Šis įstatymas sukėlė diskusijų bangą, mat vairuoti šalyje leidžiama sulaukus 17-os, tad rūkantys septyniolikmečiai vairuotojai nebus laikomi vykdantys nusikaltimą.
