Tokias išvadas daro tyrimą „Savi ar svetimi? Grįžusių migrantų integracija į Lietuvos darbo rinką ir visuomenę“ atlikusi Viešosios politikos ir vadybos instituto (VPVI) vyriausioji analitikė Irma Budginaitė.
Pasak jos, Lietuva deklaruoja laukianti grįžtančių emigrantų ir jų vaikams siūlo visokeriopą pagalbą prisitaikant lietuviškose mokyklose – mobilias grupes, pagalbininkus ir net didesnį moksleivio krepšelį, tačiau visa tai dažniausiai lieka tik gražiais žodžiais.
Nereta mokykla stengiasi verčiau emigrantų vaikus perkelti į žemesnę klasę, o ne vargti stengiantis padėti jiems pasivyti bendraklasius.
Emigrantai dažniausiai grįžta ne į didmiesčius, o į miestelius, kuriuose nėra nė 2 tūkst. gyventojų, ir vietinėse mokyklose nesusiburia sugrįžusių iš emigracijos vaikų būriai, o vienam mokiniui beveik niekas pagalbininko nesamdo.
Todėl nereta mokykla, pasak pašnekovės, stengiasi verčiau emigrantų vaikus perkelti į žemesnę klasę, o ne vargti stengiantis padėti jiems pasivyti bendraklasius.
„Tėvai dažniausiai pageidauja, kad vaikai patektų į tą pačią amžiaus grupę. Tačiau viena mama per apklausą pasidalijo istorija, kad prieš užsirašant į mokyklą, neatlikus jokių testų, buvo nuspręsta, kad jos dukrai nereiktų eiti į tą klasę. Ir tik pasakius, kad tada ves į kitą mokyklą, kalbėjimas pasikeitė, o paskui testų rezultatai parodė, kad vaikas tikrai gali mokytis su bendraamžiais“, – teigė I.Budginaitė.
Anglų kalbos mokosi iš naujo
Ji pripažino, kad mokytojai taip pat nėra pasirengę padėti iš užsienio grįžusiems vaikams prisitaikyti Lietuvoje. Dar sunkiau padėti išlaikyti tuos privalumus, kuriuos natūraliai turi emigracijoje pagyvenę vaikai.
„Per apklausas girdėjome istoriją, kai berniukas grįžęs iš anglakalbės šalies grįžo mokytis į pirmą klasę Lietuvoje. Antroje klasėje jis, pagal Lietuvos programą, turi pradėti mokytis anglų kalbos kartu su bendraamžiais. Tačiau jis ją jau moka. Tada mokytojai nebesusitvarko, nes jam ten nuobodu. Kaip tokią situaciją spręsti? Leisti jam mokytis su šeštokais?“, – klausė mokslininkė.
Be to, ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje iki šiol nėra jokios oficialios nacionalinės statistikos, kiek Lietuvos vaikų apskritai yra gyvenę užsienyje. Todėl tik apytiksliai galima suskaičiuoti, kad, jei vienas iš dešimties emigrantų grįžta su vaikais, jų gali būti kelios dešimtys tūkstančių.