Vilniaus savižudybių prevencijos komisijos iniciatyva atliktas eksperimentas, kurio metu buvo paskambinta į septynių sostinės poliklinikų psichikos sveikatos centrus. Neprisistačiusi moteris pasakė nesanti poliklinikos pacientė, bet jai reikia skubios psichologinės pagalbos.
Pagalbos sulaukti įmanoma
Išvados po eksperimento – ne pačios blogiausios. Iš esmės visos Vilniaus poliklinikos suteiktų psichologinę pagalbą, tik kai kurios – su tam tikromis išlygomis.
„Nemokamą ir skubią psichologinę pagalbą Vilniaus mieste gavau. Vykčiau į Centro arba Antakalnio polikliniką“, – tokia galutinė eksperimentą atlikusios tyrėjos nuomonė.
Apie įspūdžius po skambučių į kiekvieną polikliniką ji parašė atskirai. Tarkim, į Centro poliklinikos psichikos sveikatos centrą prisiskambinti pavyko iš pirmo karto, čia iš karto sutiko priimti, pasiūlė kelis laikus, iš kurių artimiausias buvo po 15 minučių. Padėjus ragelį vidury pokalbio, perskambino.
Panašiai buvo ir su Antakalnio poliklinika – čia taip pat sutiko iš karto, maždaug per valandą, priimti.
Į Naujininkų poliklinikos psichikos sveikatos centrą irgi prisiskambinti pavyko iš pirmo karto, tačiau pokalbis buvo sudėtingesnis: ilgai svarstė, tarėsi, mąstė, derino, pokalbis vystėsi gana sunkiai, bet galiausiai sutiko priimti po 15 minučių.
Nemokamą ir skubią psichologinę pagalbą Vilniaus mieste gavau. Vykčiau į Centro arba Antakalnio polikliniką.
Lazdynų poliklinika irgi priimtų, tačiau tik už pinigus. Čia ragelį pakėlė gydytoja, kalbėjo labai maloniai, užtikrino, kad atėjusi pacientė tikrai būtų priimta, tačiau vizitas kainuotų.
Šeškinės poliklinika priima tik savo pacientus, čia neregistruotus nukreipia į jų poliklinikas arba privačiai dirbančius specialistus.
Į Karoliniškių polikliniką prisiskambinti buvę sunkoka – tai eksperimento vykdytojai pavyko tik antrą dieną. Po ilgoko galvojimo buvo pasiūlyta ateiti po kelių valandų ir už vizitą susimokėti apie 8 eurus.
Naujosios Vilnios poliklinikoje dvi dienas, kai eksperimentas buvo vykdomas, taip niekas ir neatsiliepė.
„Kalbėdama kartais pokalbio viduryje numesdavau ragelį, bet perskambino tik iš Centro poliklinikos. Dauguma darbuotojų buvo empatiški, kalbėjo maloniai – toks bendravimas leidžia jaustis saugiau. Įdomu sužinoti apie pacientų priėmimą ar nepriėmimą ne savo poliklinikoje, kur esi prisirašiusi. Kodėl vienos „svetimus“ priima, o kitos – ne?“ – tokias išvadas darė tyrėja.
Dirbama ne vienerius metus
Vilniaus savižudybių prevencijos komisijos vadovas, pirmininkaujantis ir Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijai, parlamentaras Mykolas Majauskas tikina, kad situacija sostinėje yra pakankamai gera, jeigu kalbėtume apie skubios psichologinės pagalbos prieinamumą.
Skubi anoniminė pagalba privalo būti prieinama, kaip prieinama pagalba traumų atvejais, – sakė M.Majauskas.
„Mes jau kelerius metus kalbame apie tai, kad skubi anoniminė pagalba privalo būti prieinama, kaip prieinama pagalba, taip pat ir anoniminė, somatinių susirgimų, traumų atvejais. Gal net labiau, nes jeigu tau lūžo koją, tu nuvažiuosi pas gydytoją. O jeigu jautiesi dvasiškai sudaužytas, traumuotas, tu nebūtinai nueisi, nes yra didžiulė stigma. Todėl užtikrinti galimybę lengvai patekti pas psichikos sveikatos specialistą yra būtina“, – kalbėjo M.Majauskas.
Jo teigimu, iki šiol skubią anoniminę psichologinę pagalbą daugiausia teikė nevyriausybinės organizacijos. Jų darbas svarbus, tačiau M.Majauskas tvirtina, kad šalia to reikia užtikrinti pagalbą ir valstybinėse gydymo įstaigose.
„Pačios pirminio lygio įstaigos dažnai kelia klausimą, kaip jos gali priimti pacientus anonimiškai ir skubiai, jeigu galioja tvarka būtinai registruotis. Poliklinikos dažnai pacientus priima pagal pragmatišką, ūkišką požiūrį – ar gausime apmokėjimą už priimtą pacientą, ar ne. Tokia ta pirminio lygio sveikatos apsaugos įstaigų tvarka, kad mokėjimas yra už prirašytą galvą, o ne atėjusį pacientą. Todėl poliklinikos niekaip nebus nubaustos finansiškai, jeigu jos priims dar vieną žmogų. Vilniuje turime tokį susitarimą, kad poliklinikos skubiai psichologinei pagalbai gali priimti ir anonimiškai, jos niekaip dėl to nenukentės“, – tikino M.Majauskas.
Savaitgaliais – dvi poliklinikos
Su Centro ir Antakalnio poliklinikomis yra papildomai sutarta, kad jos tokią pagalbą teiks ir ne darbo valandomis, savaitgaliais. Tokia paslauga yra papildomai finansuojama iš Vilniaus savivaldybės biudžeto. Į Centro polikliniką gali kreiptis visi, kam tokios pagalbos reikia, Antakalnio poliklinikos gydytojas specializuojasi dirbti su jaunimu.
„Nerimą kelia tokie pasakymai, kad nesi pas mus registruotas arba ateik, bet tai bus mokama paslauga. Tokių pasakymų būti negali. Skubi psichologinė pagalba turi būti nemokama, anoniminė ir visiems prieinama“, – kategoriškai kalbėjo M.Majauskas.
Vis dėlto kituose miestuose situacija kur kas blogesnė. M.Majauskas paminėjo Naująją Akmenę, kur iš viso nebuvo psichiatro, tik dabar specialistas pagaliau surastas ir turėtų pradėti dirbti.
