Košmariškas vakaras „Žalgiriui“ baigėsi triuškinančiu pralaimėjimu 43:76. Tačiau atkrintamųjų serijose taškų skirtumo niekas neskaičiuoja – nesvarbu, pralaimi 1 ar 33 taškais.
Svarbiau yra reakcija į šį itin šaltą dušą. Kitokį kauniečių žaidimą ir atsakymus į Željko Obradovičiaus ėjimus tikimės pamatyti jau labai greitai, todėl panagrinėkime, kokiose situacijose reikalingi atsakomieji ėjimai ir kur „Žalgiris“ turi potencialo bausti „Fenerbahče“ labiau.
Žaidimas baudos aikštelėje
Pati didžiausia „Žalgirio“ problema, kurią įžvelgia kiekvienas sirgalius.
Su ja buvo susidurta ir sezono metu, kuomet pralaimėjimų serijas lemdavo nesugebėjimas išnaudoti pranašumo baudos aikštelėje, susikurto varžovams apsikeitus gynėjais žaidimo du prieš du metu.
Vakar išvydome net 23 klaidas. Niekada nelaimėsi Eurolygos rungtynių su tokiu skaičiumi.
Taip pat pamatėme itin daug pražangų puolime. Žalgiriečiai bandydavo užsiimti geresnes pozicijas ir išstumti turkų ekipos žaidėjus sau iš kelio, kuomet šie užlįsdavo iš priekio ir atsidurdavo kelyje tarp dviejų žalgiriečių. Taip buvo siekiama atrasti geresnį kampą kamuolio įvedimui, tačiau tai sekėsi itin prastai – ne vienas, ne du ir ne trys išpuoliai baigėsi klaidomis bandant permesti kamuolį varžovams per galvas arba pražangomis puolime.
Žinoma, buvo ir momentų kuomet „Žalgiriui“ pavykdavo sukurti situaciją centravimui. Kartais tai pavykdavo kuomet pusiau greitajame puolime gynėjai (M.Grigonis arba L.Westermannas) patys atsivarydavo kamuolį ir iškart imdavo žaisdavo nugara į krepšį prieš B.Dixoną ar K.Slouką. Kitais atvejais centravimui aukštaūgius pavykdavo išvesti po tam tikrų kombinacijų.
Bet čia laukė „Fenerbahče“ atsakas. Man itin patiko, kaip turkų gynėjai, žinodami, kad komanda neturi daug komandinių pražangų kiekviename kėlinyje, imdavo ir prasižengdavo tik kauniečiams pradėjus centruoti.
„Žalgiris“ turi išsimesti kamuolį iš užribio, pranašumas dingsta, o norėdami vėl susikurti progą centruoti pozicinėje atakoje, žalgiriečiai turėjo itin vargti.
Galiausiai matėme nemažai dvigubinimo bandant užpulti nugara į krepšį. „Fenerbahče“ taktika – siųsti antrą žmogų nuo A.White‘o arba E.Ulanovo (kai šis žaidė ketvirtojo pozicijoje) ir vėliau rotuoti. Dvigubinimas visada yra rizika, tačiau „Žalgiris“ beveik visiškai nepasinaudojo šiomis galimybėmis.
White'o tritaškiai metimai, kaip žinia, yra metimai, kurių turkai nori, kad jis mestų, kadangi amerikietis šiame sezone iš toli atakuoja krepšį gan retai (vos 38 metimai per 31 rungtynes) ir tą daro vos 31 proc. taiklumu. Taigi, kai A.White‘as nemeta, „Fenerbahče“ spėja rotuoti gynyboje, ir pranašumas dingsta.
Kas dar krenta į akis, tai „Fenerbahče“ rizika ties A.White'u ir E.Ulanovu ne tik dvigubinant, tačiau ir kitų derinių metu. Greičiausiai jiems leista šiek tiek daugiau padėti ir kai tik įmanoma bandyti trukdyti „Žalgirio“ kombinacijoms ir bandymams įvesti kamuolį centravimui įsikišant į perdavimo linijas.
Bus labai įdomu matyti, kokias korekcijas bus paruošęs „Žalgirio“ trenerių štabas, kalbant apie būtent šį žaidimo elementą.
Lengvi „Fenerbahče“ taškai
Esu labai nustebęs, kad tenka rašyti apie tai ketvirtfinalio serijoje. „Žalgiris“ jau, atrodė, surado koncentraciją ir gebėjo ją išlaikyti daugmaž visas 40 minučių. Žinoma, toje pergalių serijoje kai kurie oponentai buvo silpnesni, „Fenerbahče“ yra ta komanda, kuri nedovanoja jokių klaidų ir jas tik išryškina.
Antrojo kėlinio pabaigoje, kai įvyko esminis šių rungtynių lūžis ir turkai spurtavo 15:2, nemaloniai nustebino dvi situacijos gynyboje.
Pirmoje „Žalgiris“ dvigubino Janą Vesely baudos aikštelėje, šis numetė kamuolį į kitą kraštą M.Guduričiui ir prie jo rotavo D.Thompsonas. Amerikietis itin lengvai praleido šį palei galinę liniją ir leido sugrūsti kamuolį iš viršaus. „Žalgiris“ tuo tarpu turėjo tik 2 komandines pražangas.
Kai „Fenerbahče“ organizavo ataką prieš pat pertrauką, K.Sloukas labai lengvai pirmuoju žingsniu įveikė M.Grigonį, numetė kamuolį N.Kaliničiui ir šis pelnė du lengvus taškus iš po krepšio. „Žalgiris“ tuo tarpu turėjo 3 komandines pražangas.
Šaras, kalbantis apie pražangas iki bonuso interviu po rungtynių metu, yra visiška klasika. Tačiau jo žaidėjai vis dar klysta šiose situacijose ir šį kartą tai pasitaikė kritinėje rungtynių situacijoje.
„Žalgiris“ išėjo į pertrauką turėdamas 17 taškų deficitą 21:38. Padarius šias dvi pražangas, galbūt būtų likę 13 ir šiek tiek kitokia nuotaika rūbinėje.
Jei „Žalgiris“ tikisi laimėti šią seriją, tokių klaidų tiesiog negalima daryti. Negalima duoti „Fenerbahče“ jokių lengvų taškų, kaip turkai neduoda jų „Žalgiriui“.
Du prieš du viršuje
Jei reikėtų išskirti šviesų tašką šiose rungtynėse, tai būtų neblogai veikęs du prieš du aikštelės viduryje.
Turkai pradžioje taikė agresyvų stepoutą ir žalgiriečiai susikūrė taškus arba gerus metimus atlikdami greitą perdavimą centrui ant baudos linijos bei leisdami jam išnaudoti pranašumą atakuojant krepšį ar perduodant kamuolį.
Taip dėjimu rungtynių pradžioje taškus pelnė A.White'as. Th.Walkupas du kartus pralindo per tarpą turkams atliekant stepoutą ir atakos baigėsi aukšto procento metimais.
Vėliau, „Fenerbahče“ vis daugiau keičiantis dengiamaisiais, kauniečių gynėjai keletą kartų išmaudė turkų aukštaūgius. Jiems agresyviai keičiantis, staigus judėjimo krypties pakeitimas atvėrė koridorius link krepšio bei porą lengvų taškų ir gerų progų.
Būtų smagu pamatyti po driblingo itin agresyvius „Žalgirio“ gynėjus antrose serijos rungtynėse. Galbūt tai leistų šiek tiek išplėsti turkų gynybą, kuri daugumos atakų metu yra itin susispaudusi.
Išvada
Labai svarbu, kaip žalgiriečiai sureaguos savo mintyse į tokį pralaimėjimą. 33 taškai yra itin skaudu švieslentėje, bet serijoje tai tik 0-1.
Ne mažiau svarbu išspręsti žaidimo baudos aikštelėje, kamuolio įvedimo aukštaūgiams problemas. Kai kurie iš toli prasčiau metantys „Žalgirio“ žaidėjai leidžia „Fenerbahče“ itin susispausti gynyboje.
Trenerių šachmatų partija įsibėgėja. Pažiūrėkime, ar Š.Jasikevičiui pavyks nustebinti Željko.
