Požiūris: greitis yra pavojus
Pradėkime nuo to, kad važiavimas automobiliu tokiais greičiais, kaip dabar, apskritai nėra natūrali žmogaus būsena. Dabar juokiamės, kai sužinome, jog pirmiesiems automobiliams pasirodžius gatvėse prieš juos eidavo žmogus ir įspėdavo kitus eismo dalyvius apie besiartinantį technikos stebuklą. Nes žmonės tiesiog nesuvokė, kaip kažkoks mechaninis gremėzdas (žirgų tempiamos karietos, be abejo, buvo akiai įprastas vaizdas) apskritai gali judėti.
Pirmoji autoįvykyje žuvusi pėsčioji buvo partrenkta 6,4 km/val. važiuojančio automobilio. Tai įvyko prieš 122 metus. Per tą laiką žmonija pasiekė protu nesuvokiamų greičių. Nekalbėkime apie į kosmosą kylančias raketas, užtenka automobilių. Paklauskime savęs dviejų dalykų. Ar žmogaus reakcija pasikeitė per šiuos dvylika dešimtmečių? Ar žmogaus kūnas tapo atsparesnis sutrenkimams ir sužalojimams?
Aišku, kad atsakymas abiem atvejais yra „ne“. Evoliucija nėra tokia sparti. Nepaneigsi, kad eismo saugumui šiais laikais yra skiriama daug daugiau dėmesio nei XIX amžiuje, bet kai pažiūri per „Discovery“ rodomas laidas apie automobilių susitrenkimo testus ir matai tuos lūžtančius manekenus, šiurpas krato.
Tai kur mes lekiam automobiliais, jeigu neturim Supermeno galių? Be to, medicinos mokslų specialistai nustatė, kad apie 10 procentų žmonių tiesiog negali vairuoti automobilio dėl koordinacinių ir erdvinių suvokimų trūkumo. Nustatė, bet kažkodėl negirdėti, kad kas nors dėl to tikrintų būsimus vairuotojus.
Vilniuje ramesniam ar vyresniam žmogui, galų gale, šeimai, nenorinčiai rizikuoti vežamų vaikų gyvybėmis, vairuoti yra labai sudėtinga – važiuodamas leistinu greičiu trukdai eismui. Net miesto autobusams trukdai. Žmonės išvis nenori važiuoti į gatves, galvą ima skaudėti. O automobilio reikia. Uždaras ratas.
Be to, perfrazuojant frazę iš „Dvylikos kėdžių“, galima sakyti, kad visos ligos yra dėl skubėjimo. Nes jeigu skubi, privalai kažkur spėti. Jeigu nespėji, reiškia, nerviniesi. O čia jau medikai paantrins, kiek ligų kyla dėl nervų. Ir kaip tu nebūsi susinervinęs, kai netgi šeštadienį ryte, lėkdamas į užmiestį, stringi kamštyje prie Gariūnų? Jeigu nebuvote, nuvažiuokite pažiūrėti – pamatysite didžiausią Lietuvoje nelaimingų žmonių sankaupą vienoje vietoje. Gal net pasaulyje.
Sakoma, neskubėk ir būsi pirmas. Visiems tai reikia išsikalti ant kaktos. Būsim ramesni ir sveikesni.
Požiūris: greitis yra būtinas
Miestas yra greičio sinonimas. Juokinga būna skaityti iš pasaulio didmiesčių atvykusių ir Vilniuje apsigyvenusių užsieniečių postringavimus apie tai, kaip jiems čia patinka, mat mūsų sostinėje gyvenimas teka ramiai ir tykiai. Girdi, čia žmonės nelaksto it akis išdegę ir visur spėja. Galima eiti lažybų, kad jie nesėdėjo prie automobilio vairo Vilniuje.
Nes Vilniuje visi supranta, kad laikas – pinigai. Arba šlovė. O greičiausiai – abu. Jeigu krapštysi nosį, kažkas anksčiau už tave sukurs programėlę, atidarys madingą barą, laimės viešąjį konkursą tiekti dantų šepetukus, daugiabučiais užstatys regioninį parką ir galiausiai pateks ant žurnalo viršelio. Apsižvalgykit – skuba net prekybos centro kasininkė, biuro valytoja ir šiukšlių išvežėjas. Tik muziejaus salės darbuotoja rymo kaip rūpintojėlis.
Todėl visiškai natūralu, kad dauguma mieste vairuoja greitai. Čia perkeliame taisykles, pagal kurias gyvename. Greitis jaudina. Neaplenksi tu, aplenks tave. Citius, altius, fortius – mes dalyvaujame olimpinėse vairavimo žaidynėse. Tiksliau, miesto gyvenimo varžybose. Pripažinkit, juk pykstat, kai tenka laukti eilėje prie kasos, pas gydytoją, kamštyje ar rankinėje plovykloje. Sveikiname, jūs – sveikas, gyvenimo meilės kupinas miestietis, kuriam automobilis ir jo vairavimas teikia malonumą.
Neskubėkit dėti rankos prie širdies ir tarti: „Garbės žodis, mėgstu greitį.“ Nes gali būti, kad jūs esate ne doras miestietis, o apipešiotas gatvės gaidelis. Taip, yra riba.
Jeigu važiuojate Geležiniu Vilku su srautu kiek viršydamas greitį, pro skaistyklą jus praleis. Bet jeigu mirksite lempomis tiems, kurie važiuoja leistinu greičiu, demonstruojate pedagoginį talentą, užkišdamas savo arklio galias kažkam prieš nosį ir stabdydamas, kolegoms vairuotojams mojuojate viduriniu pirštu dažniau, nei šypsotės, žinokit – miestas jūsų nemėgsta.
Miestas ir automobilis mėgsta skubančius protingai. Taip ir darykime.
Plovyklos „Ainava“ aptarnavimo greitis
Tekstilinėje plovykloje automobilio aptarnavimas bet kuria programa užtruks maždaug penkias minutes – nuo įvažiavimo iki išvažiavimo. Plovyklos linijoje Lietuvoje vienu metu telpa 4 autotransporto priemonės, o per valandą galima nuplauti iki 80 automobilių, todėl net lankytojų piko metu nereikės laukti eilėse.
