Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ką reikia žinoti, kad smagus pasivažinėjimas dviračiu ar paspirtuku nesibaigtų ligoninėje

Tikriausiai daugeliui teko patirti, kai einant šaligatviu netikėtai aplenkia zvimbdamas žvėrišku greičiu elektrinis paspirtukas – iki susidūrimo skyrė vos akimirka. Kasdien vis dar matome ir per pėsčiųjų perėjas važiuojančius ar kitaip avarines situacijas sukeliančius dviratininkus. Įvairūs kelių eismo taisyklių pažeidimai rodo, kad reikia prisiminti, kaip saugiai elgtis kelyje.
Eismo įvykis
Eismo įvykis / 123RF.com nuotr.

Kiekvienais metais į viešąjį eismą įsilieja vis nauji, kartu ir jauni eismo dalyviai, taip pat ir dviratininkai. Lietuvos kelių policijos tarnyba rekomenduoja susipažinti ar dar kartą perskaityti Kelių eismo taisykles, nes statistika iškalbingai byloja: 2019 metais užregistruoti 252 eismo įvykiai, kai kitos transporto priemonės susidūrė su dviračių vairuotojais, 2020 metais – 294 įvykiai.

Skaudžias avarijas lemia taisyklių nepaisymas

2020 metais policija išaiškino apie 16 000 dviračių vairuotojų padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, iš jų 6 407 (40 proc.) buvo neblaivūs.

Dviratininkus galima suskirstyti į skirtingas grupes – vieni sportuoja ir važiuoja dideliu greičiu, tėvai su vaikais mėgaujasi laisvalaikiu ir važiuoja lėtai užimdami visą tako plotį. Dviračių takais vaikšto ir pėstieji, todėl ne retai susidaro pavojingos situacijos. Pasak Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko Vytauto Grašio, visi dalyvaujantieji viešajame eisme privalo vykdyti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, stebėti ir sugebėti įvertinti situaciją, klausytis, girdėti ir matyti, kas vyksta aplinkui.

Į eismo įvykius patenka dviratininkai, nepriklausomai nuo amžiaus, o priežastis gali būti viena – Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepaisymas. V.Grašys teigia, kad per šių metų aštuonis mėnesius eismo įvykiuose žuvo 10 dviračių vairuotojų (3 – tamsiuoju paros metu). Sužeista 310, iš jų apie 200 – dėl jų pačių kaltės. Tarp nukentėjusiųjų – įr nepilnamečiai (1 mirė – 11 metų berniukas, 98 sužeisti). Į šią statistiką patenka ir elektrinių paspirtukų vairuotojai.

123RF.com nuotr./Avarija
123RF.com nuotr./Avarija

Pavojų kelia nedrausmingi dviratininkai

Pasak V.Grašio, dviratininkai patenka į avarines situacijas, kai būna kaltas ir automobilio vairuotojas. Dažniausiai taip nutinka, kai automobilio vairuotojas išvažiuoja iš kiemo ar kitos teritorijos, suka kairę ar dešinę ir kliudo dviračio vairuotoją, važiuojantį ta pačia kryptimi. Taip pat susidūrimas įvyksta, kai automobilio vairuotojas nesilaiko saugaus atstumo iš šono ar iki priekyje važiuojančio, nepraleidžia dviratininko važiuojančio dviračių pervaža ir pan.

Vis dėlto, dažniau pasitaiko dviratininkų Kelių eismo taisyklių pažeidimai: važiuoja neblaivūs, nesilaiko Pirmenybės taisyklių išvažiuojant iš šalutinio kelio (pvz., kiemo), sukant į kairę.

„Vis dar dažnai tenka matyti, kaip dviratininkai kerta gatvę pėsčiųjų perėja važiuodami, nors privalo prieš ją nulipti ir kirsti važiuojamąją kelio dalį vesdami dviratį. Taip pat nerodo Įspėjamojo signalo (posūkio į dešinę, į kairę, sustojimo) ranka“, – pabrėžia Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas.

123RF.com nuotr./Eismo įvykis
123RF.com nuotr./Eismo įvykis

Nedrausmingai elgiasi ir tie dviratininkai, kai važiuodami pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, privalo duoti kelią pėstiesiems, netrukdyti jiems, nekelti pavojaus. Pasitaiko, kai dviratininkai nesilaiko saugaus atstumo iki kitos transporto priemonės ar pėsčiojo, taip pat nepaiso eismo reguliavimo signalų.

Saugaus eismo taisyklės pažeidžiamos ir tamsiuoju metu (ar esant blogam matomumui), kai dviratininkai nevilti ryškiaspalvės liemenės, neveikia (arba neįjungti) dviračio žibintai, nėra atšvaitų.

Griežtai draudžiama dviratininkams važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais.

Taisykles pažeidžia ir paspirtukininkai

Pastaruoju metu gatvėse vis daugiau matome elektrinių paspirtukų, kurie neretai lekia dideliu greičiu, sukeldami pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams bei pėstiesiems. Vis dažniau su paspirtukininkų traumomis susiduria ir gydytojai.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas elektrinius paspirtukus prilygina motoriniams dviračiams, kurie turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/val.

Jei elektrinių paspirtukų galios ir greičio parametrai atitinka motorinio dviračio apibrėžtį, jų vairuotojai turi laikytis Kelių eismo taisyklių kaip ir dviratininkai.

Dažniausiai paspirtukininkai daro šiuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus: važiuoja per pėsčiųjų perėją, nors privalo nulipti ir vestis paspirtuką. Išimtis – dviračių perėjos, per kurias važiuoti galima. Kitas pasitaikantis pažeidimas – paspirtukų vairuotojai nerodo ranka sukdami į dešinę ar į kairę ir sustodami.

„Paspirtukininkai nedrausmingai važiuoja pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, kur elektrinio paspirtuko vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, netrukdyti jiems, nekelti pavojaus“, – akcentuoja V.Grašys.

123RF.com nuotr./Paspirtukas
123RF.com nuotr./Paspirtukas

Eismo įvykiuose nukenčia elektrinių paspirtukų vairuotojai

Kaip ir dviratininkai, paspirtukininkai nesilaiko Pirmenybės taisyklių išvažiuojant iš šalutinio kelio, sukdami į kairę, nepasirenka saugaus važiavimo greičio, todėl nesugeba suvaldyti transporto priemonės.

Pasitaiko atvejų, kai elektrinį paspirtuką vairuoja neblaivus asmuo, o asmenys iki 18 metų nedėvi šalmo.

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas V.Grašys pabrėžia, kad neatsargiai elgiasi nepilnamečiai, o tėvai leidžia važiuoti vaikams, nors pagal savo amžių jie to daryti negali. Griežtai draudžiama suaugusiam asmeniui vežtis vaiką elektriniu paspirtuku.

Šiais metais (sausio–rugpjūčio mėnesiais), pirminiais duomenimis, užregistruoti 145 eismo įvykiai, kuriuose dalyvavo elektriniai paspirtukai. Sužeisti 152 žmonės (daugiausia, elektrinių paspirtukų vairuotojų, bet yra ir nukentėjusių pėsčiųjų, vienas kitas elektrinio paspirtuko keleivis, taip pat ir dviračio vairuotojai). Pirminiais duomenimis, žuvo 1 elektrinio paspirtuko vairuotojas (Šiauliuose, 34 metų vyras).

Į oficialiąją eismo įvykių statistiką neįtraukiami duomenys apie eismo įvykius, įvykusius dėl dviračių vairuotojų (elektrinių, motorinių dviračių) neatsargumo, kai kiti asmenys ir (ar) transporto priemonės juose nedalyvavo.

Nepilnamečių saugumas – tėvų atsakomybė

Lietuvos kelių policijos tarnyba primena, kad dviračiu, kaip ir elektriniu paspirtuku, važiuoti važiuojamąja kelio dalimi leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu (elektriniu paspirtuku) leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims.

Gyvenamojoje zonoje dviračių (elektrinių paspirtukų) vairuotojų amžius neribojamas.

„Elektriniu paspirtuku važiuojantys nepilnamečiai nesugeba įvertinti realios eismo situacijos, nepasirenka saugaus važiavimo greičio, dažniausiai nedėvi saugos šalmo, netikėtai išvažiuoja iš šalutinio kelio (teritorijos, kiemo), pasuka į kairę ar dešinę, nedrausmingai važiuoja šaligatviu, „nardo“ tarp pėsčiųjų, nerodo ranka posūkio signalo. Pasitaiko atvejų, kai važiuoja dviese. Todėl daugiau dėmesio dėl paauglių saugumo turi skirti tėvai, kiti artimieji, ugdymo įstaigose – pedagogai“, – sako V.Grašys.

Kartais dviratininkai labai rizikuoja

Laurynas Bričkus, „Volvo Trucks Lietuva“ rinkodaros vadovas pasakoja, kad dažniausiai sunkvežimių vairuotojai su dviratininkais ir paspirtukininkais susiduria miestuose, kur kelias kertasi su dviračių takais ar kur jų nėra, o vilkikas dėl to turi staigiai stabdyti ar keisti važiavimo kryptį: „Daugiausia eismo įvykių nutinka šviesiu paros metu, sunkvežimiui nedideliu greičiu važiuojant miesto gatvėmis ar sankryžose. Didžiausią pavojų kelia į važiuojamąją kelio dalį staiga įvažiavę bei sankryžoje šalia kabinos sustoję dviratininkai, patenkantys į sunkiau matomą zoną vairuotojui, kuris ketina atlikti posūkį.“

„Volvo Truck Lietuva“ nuotr./„Volvo Trucks Lietuva“ rinkodaros vadovas Laurynas Bričkus
„Volvo Truck Lietuva“ nuotr./„Volvo Trucks Lietuva“ rinkodaros vadovas Laurynas Bričkus

Kai kurie dviratininkai drąsuoliai pasinaudoja už vilkiko susidariusiu oro tuneliu ir važiuoja iš paskos, pasiekdami didelį greitį. Tokią situaciją L.Bričkus vadina važiavimu užrištomis akimis: „Tai labai pavojingas ir neatsakingas dviratininko elgesys.“ Vilkikas su priekaba autostradoje ar užmiesčio kelyje dažniausiai važiuoja 80–90 km/val. greičiu, o tokį greitį pasiekia ne kiekvienas dviratis. Jei vilkikas staiga stabdytų, sprogtų padanga ar kelyje būtų duobė arba provėža, dviratininkas tiesiog laiku nepastebėtų pavojaus, o pasekmės būtų išties skaudžios ar net tragiškos. Pagrindinė taisyklė – visada išlaikyti saugų atstumą iki priekyje važiuojančios transporto priemonės ir nerizikuoti.

Dažniausiai daromos klaidos

Pasak L.Bričkaus, vienas iš dažiausiai dviratininkų daromų saugaus eismo pažeidimų, yra važiavimas per pėsčiųjų perėją – tai daryti draudžiama. Jei dviratininkas važiuoja didesniu greičiu, sunkvežimio vairuotojui dviratį kur kas sunkiau pastebėti ir laiku sureaguoti, kaip ir situacijose, kai keliu ar perėja važiuojantis dviratininkas ignoruoja raudoną šviesoforo signalą. Dviratininkai taip pat ne visada tinkamai įvertina ir įsitikina, ar juos mato sunkvežimio vairuotojas. Dviratininką kur kas sunkiau pastebėti jei dviratis neturi atšvaitų, tamsiu paros metu nėra įjungti žibintai.

Saugiausia yra važiuoti dviračių takais, o jei tokios galimybės nėra, dviratininkas turėtų važiuoti kuo arčiau kelio krašto. Vilkiko sukeltas oro srautas gali pakeisti dviratininko važiavimo kryptį ir jį nublokšti. Vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, iki jų turėtų palikti pakankamą šoninį atstumą – ne mažiau kaip 1 metrą, važiuodami iki 50 km/val. greičiu, ir ne mažiau kaip 1,5 metro, jei važiuoja greičiau.

„Volvo Truck Lietuva“ nuotr./Vilkikas gatvėje
„Volvo Truck Lietuva“ nuotr./Vilkikas gatvėje

Dviratis ir paspirtukas – transporto, o ne laisvalaikio priemonės

Sunkvežimio svoris yra daug didesnis nei dviratininko, todėl saugaus atstumo nesilaikymas ar buvimas aklosiose zonose padidina eismo nelaimės riziką dėl masės, gabaritų ar stabdymo greičių skirtumo. Nors sunkvežimio greitis šalia perėjos ar reguliuojamos sankryžos dažniausiai nebūna didelis, didžiausią pavojų kelia saugaus atstumo įvertinimas iki sunkvežimio priekio ar jam darant dešinįjį posūkį, kai priekabos galinė dalis gali atsidurti labai arti šaligatvio krašto. „Norėčiau patarti dviratininkams ir paspirtukininkams vadovautis prielaida, kad sunkvežimio vairuotojas jūsų nemato – tokiu būdu būsite saugūs ir išvengsite nelaimės“, – sako L.Bričkus.

Nors situacija gerėja dėl dialogo visuomenėje, socialinių akcijų bei įvairių vykdomų edukacinių programų, tačiau tobulėti tikrai dar yra kur. „Dviratį ar paspirtuką reikėtų vertinti ir valdyti kaip transporto, o ne laisvalaikio praleidimo priemonę ar sportinį inventorių“, – teigia L.Bričkus.

Visi eismo dalyviai turi gerbti ir saugoti vieni kitus

Pasak Renato Aleknos, „Circle K“ marketingo direktoriaus, dviratininkai ir paspirtukininkai yra tokie patys eismo dalyviai kaip ir automobilių vairuotojai. Pastaruoju metu sparčiai daugėja elektrinių paspirtukų, kurie važiuoja gana dideliu greičiu, pėstiesiems skirtais takais, todėl kelia didelį pavojų praeiviams, o kirsdami kelius dėl riboto matomumo sukelia riziką ir sau, ir automobilių vairuotojams: „Neseniai susidūriau su atveju, kai paspirtukas sužalojo praeivį. Manau, kad elektrinių paspirtukų eismas turėtų būti labiau reglamentuotas.“

Dviratininkai yra labiau matomi, jie važiuoja mažesniu greičiu palyginus su elektriniais paspirtukais, bet ir vieni, ir kiti eismo dalyviai sukelia autoįvykius. Nors dviratininkų daugėja, atidumas ir tolerancija tarp eismo dalyvių taip pat didėja, vis daugiau dviratininkų užsideda šalmus. Be to, gerokai pagerėjo infrastruktūra, nutiesti dviračių takai šalia gatvių – tai užtikrina didesnį saugumą.

„Labai svarbu, kad dviratininkai ir paspirtukininkai būtų gerai matomi, dėvėtų ryškiaspalvę aprangą ar šviesą atspindinčias liemenes, ant transporto priemonių būtų atšvaistai. Tai padeda išvengti susidūrimų su automobiliais ir pėsčiaisiais. Visi eismo dalyviai turi gerbti vieni kitus ir užtikrinti saugumą“, – sako R.Alekna.

Neatsidurkite vilkiko „aklosiose“ zonose

Mindaugas Paulauskas, „Girteka Transport“ direktorius teigia, kad dviračiai ir paspirtukai gali tapti pakankamai pavojingomis transporto priemonėmis, jei jas vairuojantys žmonės nežino apie sunkiasvorio transporto akląsias zonas: „Tai reiškia, jog vilkiko vairuotojas neturi fizinės galimybės matyti erdvės aplink visą vilkiko perimetrą. T.y., priekinių ir šoninių stiklų bei veidrodėlių pagalba mato tik ribotą dalį erdvės, supančios vilkiką ir puspriekabę.“

„Girteka Logistics“ nuotr./„Girteka Logistics“ transporto veiklos direktorius Mindaugas Paulauskas
„Girteka Logistics“ nuotr./„Girteka Logistics“ transporto veiklos direktorius Mindaugas Paulauskas

Dviratininkai ir paspirtukininkai privalo įsidėmėti – niekada nestovėti šalia vilkiko – privalų jį aplenkti arba jo nepasivyti, bet jokiu būdu nevažiuoti ir nesustoti greta. „Kitu atveju gali susidaryti avarinė situacija, kai vilkiko vairuotojas, negalėdamas matyti smulkesnės transporto priemonės, kuri pateko į akląją zoną, atliks manevrą, galintį sužeisti kitą vairuotoją“, – perspėja M.Paulauskas.

Taip pat svarbu priminti, jog kirsdami perėją, dviračių vairuotojai privalo sustoti ir dviratį per perėją persivesti, o ne pervažiuoti. „Sunkiasvorės transporto priemonės stabdymo kelias yra gerokai ilgesnis nei įprasto lengvojo automobilio, ir toli gražu ne kiekvienas dviratininkas gali tinkamai tai įvertinti, tad ši taisyklė egzistuoja ne veltui“, – primena „Girteka Transport“ direktorius.

„Volvo Truck Lietuva“ nuotr./Vilkikas gatvėje
„Volvo Truck Lietuva“ nuotr./Vilkikas gatvėje

Situacija gerėja, bet avarijų pasitaiko

Jei dviratininką lenkia sunkiasvorė transporto priemonė, o ir įprastas lengvasis automobilis, M.Paulauskas pataria dviratininkams laikytis kuo arčiau dešiniojo kelio krašto. Nors visi eismo dalyviai lygiaverčiai, dviračio vairuotojas turi gerai įvertinti situaciją ir taip pat stengtis apsisaugoti ir sudaryti palankesnes sąlygas jį aplenkti.

„Nors galime pasidžiaugti, kad dviračių vairavimo kultūra tobulėja, daugėja dviračių takų, žmonės labiau įgudę ir turi daugiau informacijos apie tai, kokios kelių eismo taisyklės ypatingai svarbios vairuojantiems dviratį, ir šiandien pastebime, jog ne visi dviratininkai dėvi šviesą atspindinčias liemenes ir atšvaitus, tad yra sunkiai pastebimi, ypač tamsiuoju paros metu“, – pastebi M.Paulauskas.

Vis dažniau šaligatviais ir gatvėmis rieda paspirtukai, kurie privalo laikytis tų pačių taisyklių kaip ir dviratininkai. Tačiau paspirtuko greitis dažniausiai yra kur kas didesnis nei dviračio, todėl avarinės situacijos metu netikėtumo faktorius gali turėti kur kas didesnės įtakos. „Būtent paspirtukų vairuotojus kviečiame atkreipti dėmesį į palaikomą greitį – su pėsčiaisiais prasilenkti pėsčiojo greičiu, važiuojant gatvėms – laikytis visų kelių eismo taisyklių siekiant nesukurti avarinių situacijų“, – akcentuoja M.Paulauskas.

„Volvo Truck Lietuva“ nuotr./Vilkikas gatvėje
„Volvo Truck Lietuva“ nuotr./Vilkikas gatvėje

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius