„Liūtys jau kelintą vasarą iš eilės skausmingai „nuplauna“ Lietuvos miestus ir transporto priemonės nuo jų nukenčia gana dažnai. Maža to, sinoptikai nieko gero nežada – priešingai, pabrėžia, kad klimatui kintant tokie radikalūs reiškiniai mus lankys tik dažniau. Tai reiškia, kad vairuotojams būtina keisti savo įpročius, o į stichiją išmokti žvelgti ne kaip į išimtį, o veikiau kaip į neišvengiamas aplinkybes, kurioms susiklosčius, būtina žinoti, kaip elgtis“, – sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Tiesiai į vandenį
Pasak jo, stichijos atveju dažniausiai fiksuojami dviejų tipų įvykiai.
„Pirmasis žalų tipas – gedimai bandant laimę automobiliu įveikti vandens pritvindytas gatves, kuomet nutekamosios sistemos nesugeba susidoroti su milžinišku vandens kiekiu. Tokie atvejai automobiliams ypač pavojingi, o remontas – brangus, nes dažniausiai pažeidžiami varikliai arba elektroninės sistemos dalys. Taip nutinka, kai vairuotojai bando laimę, tikisi „prašokti“ paskendusias gatvių atkarpas“, – aiškina A.Žiukelis.
Jis atkreipia dėmesį, kad net iš pažiūros aukštesnės vietos didelės liūties metu gali imti skęsti, todėl situaciją būtina įvertinti itin atidžiai.
„Įsitikinimas, kad gerai pažįstamuose maršrutuose nieko atsitikti negali, yra labai apgaulingas. Žinodami, kad prognozuojamos orų permainos, matydami, kad prasideda liūtis, o matomumas prastas, vandens daug – maršrutą apgalvokite iš anksto ir į priekį. įvertinkite bent kelias galimas alternatyvas, apvažiavimus. Beje, labai gali būti, kad geriausia strategija – net nepradėti niekur važiuoti, jei turite galimybę automobilį palikti saugioje vietoje“, – sako specialistas.
Automobiliai po liūties dažnai nukenčia ir dėl vairuotojų atidumo stokos, todėl specialistas pataria verčiau nerizikuoti užvedant vandenyje rastą automobilį.
„Ne taip ir retai pasitaiko, kad automobilis „paskęsta“ per tą laiką, kol žmogus dirba ar tvarkosi reikalus: staiga prilyja ir transporto priemonė randama milžiniškoje baloje. Pirmiausia reiktų jį kuo skubiau iš tos vietos patraukti. Užvesti ir patiems bandyti išvažiuoti rekomenduočiau tik tuo atveju, jei tai akivaizdžiai saugu ir esate tikri, kad pavyks tai padaryti nieko nesugadinant. Tačiau jei kyla bent menkiausias įtarimas, geriau nerizikuoti ir iš karto kviesti specialiąsias tarnybas, kurios ištemps automobilį ir tiesiu taikymų nuveš į servisą patikrinti. Tikrai pasitaiko atvejų, kai būtų pakakę gerai išdžiovinti automobilį ir smulkaus remonto, bet vien todėl, kad klientas pabandė jį užvesti, tik dar labiau pakenkė transporto priemonei“, – aiškina specialistas.
Įsivertinkite, kas aplinkui
Apgadinti, medžių ar reklaminių stendų užversti automobiliai – dar vienas stichijos žalų šaltinis.
„Siekiant apsisaugoti nuo apgadinimų būtina įvertinti vietą, kurioje paliekate automobilį – ar vieta ne pernelyg žema, ar greta nėra medžių, reklaminių stendų, kelio ženklų, kitų lengvai pakeliamų daiktų galinčių apgadinti automobilį. Stiprus gūsinis vėjas gali iš vietos pajudinti ir atliekų konteinerius, nevertėtų pasitikėti statybinių konstrukcijų stabilumu, nes jos taip pat gali būti išjudintos ir padaryti žalos. Kritiniu atveju, radus užgriuvusį medį, būtina kviesti policiją, kad užfiksuotų įvykį, iškviestų kitas reikalingas tarnybas. Tačiau turbūt svarbiausia sinoptikų prognozes vertinti rimtai ir galimoms orų permainoms nusiteikti bei tinkamai pasiruošti. Didesnis saugumas ir atidumas dar niekam nepakenkė“, – aiškina A.Žiukelis.
Kaip pastebi draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas, dėl patiriamos žalos kartais kalti ir patys vairuotojai, kurie prie vairo imasi neapgalvotų veiksmų.
Galvoja, kad vairuoja amfibiją
„Ypač pastarųjų metų patirtis rodo, kad staigios liūtys netikėtai užklumpa vairuotojus. Kai kuriais atvejais iš tiesų išsisukti nuo stichijos nėra galimybės, bet kitąkart patys vairuotojai rizikuoja savo turtu ir neretai yra priversti dėl to gailėtis“, – sako draudiko atstovas.
Kaip detalizuoja ekspertas, vairuotojai vis dar dažnai neįvertina rizikos ir bando įveikti apsemtas kelio atkarpas, o tai yra didžiulė klaida. „Automobiliai – tai ne amfibijos, jie nepritaikyti važiuoti po vandeniu. Bent kiek labiau apsemtoje vietoje automobilis gali patirti hidrosmūgį, po kurio jis balos viduryje gali ne tik užgesti, bet ir visiškai sugesti jo variklis“, – perspėja R. Bieliauskas.
Jis pabrėžia, kad, be grėsmės sugadinti variklį, važiuojant per gilią balą taip pat gali sugesti transporto priemonės elektronika ar vanduo patekti į salono vidų. Mažiau rimta grėsmė, pasak R. Bieliausko, yra vandenyje pamesti transporto priemonės valstybinius numerius.
Draudimas gelbsti ne visada
Matant, kad artinasi liūtis, ar šiai jau prasidėjus, draudimo bendrovės ekspertas vairuotojams rekomenduoja vengti kelio įdubų, kur didesnė tikimybė kauptis vandeniui. Taip pat derėtų vengti požeminių automobilių stovėjimo aikštelių ar garažų.
„Jeigu jau nutiko taip, kad liūtis užklupo jus važiuojantį, prilėtinkite, o jeigu yra galimybė kažkur sustoti, taip ir padarykite. Matydami priekyje didžiulę balą, nerizikuokite jos įveikti, ypač jei kelio atkarpa nėra žinoma ar tiesiog nesimato balos dugno ir nėra galimybių įvertinti jos gylio“, – pataria R. Bieliauskas.
Jis perspėja, jog net ir nedidelis kiekis vandens ant kelio dangos gali būti pavojingas – dėl vadinamojo akvaplaningo lengva prarasti automobilio kontrolę. Todėl važiuojant šlapiu keliu būtina vairą laikyti tvirtai, vengti staigių manevrų.
Draudimo bendrovės ERGO atstovo teigimu, užklupus liūčiai ir patyrus žalą transporto priemonių savininkai gali tikėtis draudimo išmokos. Vis dėlto ji išmokama ne visais atvejais. „Apsemtų automobilių savininkams nuostolius pagal kasko atlyginame tada, kai gamtos stichija užklumpa netikėtai ir žalos išvengti nėra galimybių. Tačiau išaiškėjus aplinkybėms, kad asmuo automobiliu neapgalvotai bandė įveikti apsemtą kelią ir dėl to patyrė žalą, jam draudimo išmoka nepriklauso. Taigi prie vairo visuomet reikia elgtis atsakingai“, – pabrėžia R. Bieliauskas.
