Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Už europinius pinigus gatves sutvarkiusi Klaipėda jas apmokestins: ar sulauks atkirčio?

Turės grąžinti lėšas? Jei taip, tai kiek? Tokie klausimai kyla narpliojant situaciją dėl Klaipėdoje Europos Sąjungos (ES) lėšomis įrengtų gatvių, kuriose automobilių statymas nuo kitų metų sausio 1 dienos bus apmokestintas.
Parkomatas Klaipėdoje
Parkomatas Klaipėdoje / A.Jašinskienės/15min.lt nuotr.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba prieš mėnesį nusprendė išplėsti apmokestinamą parkavimo teritoriją.

Jau tuomet savivaldybės tarybos narė Alina Velykienė klausė, ar administracijos direktorius Gintaras Neniškis prisiims atsakomybę, kai reikės grąžinti lėšas.

Jis sako ir dabar esantis įsitikinęs, kad lėšų grąžinti nereikės ir situaciją vadina politikavimu.

ES lėšas skyrusi agentūra antrina, jog tik įvertinus visus skaičiavimus ir prielaidas, bus aišku, ar projektams skirto finansavimo suma bus mažinama.

Parama – daugiau nei 5 mln. eurų

Klaipėdoje neseniai rekonstruotas Rumpiškės kvartalas, visas pėsčiųjų takas palei Taikos prospektą – nuo Sausio 15-osios iki Kauno gatvės, sutvarkytos ir Paryžiaus Komunos gatvėje esančios futbolo mokyklos prieigos, čia įrengiant automobilių stovėjimo vietas.

Projektams įgyvendinti miesto savivaldybė gavo ES lėšų – daugiau nei 5 mln. eurų paramos miesto infrastruktūros sutvarkymui.

Įgyvendinant šiuos projektus, planuojama įrengti daugiau kaip 600 automobilių stovėjimo vietų.

Balandžio pabaigoje Klaipėdos taryba nusprendė išplėsti apmokamų automobilių stovėjimo vietų teritorijas, kurios apima ir aukščiau minėtas sutvarkytas erdves.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė A.Velykienė posėdžio metu teiravosi savivaldybės administracijos direktoriaus G.Neniškio, ar šis asmeniškai prisiims atsakomybę, kai reikės grąžinti ES lėšas, už kurias buvo sutvarkytos gatvės, kurios šiuo metu įtrauktos į apmokestinamą automobilių zoną.

A.Velykienės teigimu, kadangi iš šios veiklos bus gaunama ekonominė nauda, savivaldybė bus tiesiog priversta sugrąžinti panaudotas lėšas.

Asmeninio arch. nuotr./Alina Velykienė
Asmeninio arch. nuotr./Alina Velykienė

G.Neniškis tuomet tikino konsultavęsis šiuo klausimu ir esą lėšų grąžinti neprireiks, tačiau tuo patikėjo ne visi uostamiesčio savivaldybės tarybos nariai.

Esą jau būta išaiškinimo, kodėl miestas negali ES lėšomis tvarkyti Atgimimo aikštės, kur planuojama požeminė automobilių aikštelė. Mat, ji bus mokama ir tai įvardijama kaip ekonominė nauda.

„Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto taryba apmokestino teritorijas, kurios yra tvarkomos aukščiau išvardytų projektų lėšomis“, – pirmadienį pranešimą išplatino A.Velykienė, pati asmeniškai besikreipusi į Centrinę projektų valdymo agentūrą ir sulaukusi atsakymo.

Politikės teigimu, „biudžetas negaus jokių pajamų už vietas, kuriose įrengtos parkavimo aikštelės ES lėšomis“.

Kalbant žmogiškai, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba buvo įstumta į tokią situaciją: parkavimo zoną išplėtė, tačiau naudos į biudžetą negausi jokios.

„Priešingai, reikės apskaityti kiekvieną zoną, kurioje ES lėšomis įrengtos parkavimo vietos, reikės atimti sąnaudas, t.y. tų vietų priežiūrai išleidžiamas sumas. Be to, visas perviršis – t.y. gautos grynosios pajamos, turės būti grąžintos agentūrai. Nes uždirbti iš ES paramos tiesiog penkerius metus negalima“, – pabrėžia tarybos narė.

Uždirbti iš ES paramos tiesiog penkerius metus negalima, – pabrėžia tarybos narė.

A.Velykienės teigimu, įdomiausia tai, kad Rumpiškės ir Kauno gatvių kvartaluose, kur įrengtos parkavimo vietos – kiemus prižiūri patys gyventojai.

Esą ten sąnaudų bus labai mažai, nebent keli papildomi apšvietimo stulpai, kurie švies daugiabučių kiemuose.

„Tai mes užsiimsime teorinių sąnaudų skaičiavimu. Kas galės tiksliai apskaičiuoti, kiek papildomų išlaidų patiria savivaldybė dėl šių zonų apšvietimo? Visi parkavimo leidimai gyventojams, kurie išduodami teritorijose, kur buvo ES lėšomis įrengtos parkavimo vietos, taip pat visi susimokėję mokestį už automobilio parkavimą, konkrečiuose parkomatuose turės būti apskaitomi atskiroje pajamų sąskaitoje, kad matytųsi, kokios yra projekto pajamos“, – aiškina A.Velykienė.

Jos nuomone, savivaldybė apgavo gyventojus ir smulkųjį verslą, prieš kelis metus kalbėdama apie tai, kad planuojama kokybiškai pakeisti smulkaus verslo ir gyvenamąją aplinką, sutvarkyti kiemus. O už tai jiems nieko nereikės mokėti.

„Tačiau visa tai subliuško prieš VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ buvusio vadovo G.Neniškio norą apmokestinti pusę miesto“, – kalbėjo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė.

Vadina politikavimu

G.Neniškis 15min teigė dar laukiantis A.Velykienės atsiprašymo. Vadovas įsitikinęs, jog visos šios kalbos tėra politikavimas.

„Pirmas dalykas – dalis rinkliavos pajamų pripažįstamos šio projekto gautomis pajamomis, bet esminis dalykas, kad tai normali procedūra. Yra įvairios rinkliavos tose vietose, kur buvo rekonstrukcijos darbai. Pavyzdžiui, už ES lėšas darytas piliavietės aikštės projektas, ten rinkliava taip pat renkama – ir parkingo, ir koncesijos, už tas pačias lėšas tvarkoma.

Paprasta procedūra – užpildai formą ir pateiki agentūrai, kokias gausi pajamas ir sąnaudas, eksploatacijos išlaidas, investicijas. Jei pajamų saldo mažesnis nei sąnaudų, nieko neuždirbama, negaunama pelno. Taigi nieko grąžinti nereikia“, – situaciją komentavo G.Neniškis.

Savivaldybės administracijos vadovo teigimu, tvarkant minėtas teritorijas, siekta pagerinti gyvenimo kokybę, o rinkliava įvedama tvarkai užtikrinti.

Už gautas lėšas sutvarkytos tiek senos automobilių stovėjimo vietos, tiek įrengtos ir naujos.

J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./Gintaras Neniškis
J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./Gintaras Neniškis

„Žmonės automobilius ir anksčiau statydavo, tad tai gyvenimo ir kokybės pagerinimas, o ne verslo kūrimas. Savivaldybė iš svečių neplanuoja daryti verslo.

Kaip rodo patirtis su šunų vedžiojimo aikštelėmis, šiukšlėmis, automobilių statymu, želdinių priežiūra, tikrai turim skirti didesnius resursus administravimui, kad ta kokybė, kuri baigiama kurti, būtų išlaikyta. Be to, svarbu, kad gyventojai, lankytojai įprastų laikytis elementarios tvarkos ir taisyklių“, – kalbėjo vadovas.

A.Velykienės kalbas, jog savivaldybė bus priversta grąžinti ES lėšas, nes projektas tapo generuojančiu pajamas, G.Neniškis vadina tiesiog politikavimu.

„Man apmaudu, kaip taip kalba buvusi administracijos direktoriaus pavaduotoja. Jos kalba atrodo „labai solidi“. Juk ne pirmas projektas. Tiesiog apgailėtina retorika. Tokiom priemonėm ieško būdų, kad sprendimas nebūtų priimtas. Rinkliavos dydis šioje teritorijoje – 30 centų už dvi valandas. Kai gyventojams leidimo kaina metams yra du eurai, kokį verslą savivaldybė gali padaryti toje vietoje? – piktinosi G.Neniškis.

– Apgailėtinas dalykas, bet tas burbulas pučiamas. Sulauksime galutinio išaiškinimo pagal lenteles, kurias pasidarėme. Be to, pajamos nedidelės ir ne visur. Kur yra bendrijos, ten neapmokestinama“.

Paaiškino situaciją

Paaiškinti situaciją 15min paprašė Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA), kuri skyrė lėšas gatvių rekonstrukcijai.

Komentarą pateikė CPVA atstovė Aušra Pocienė:

Vadovaujantis Projektų diskontuotų grynųjų pajamų skaičiavimo ir priežiūros metodika, projekto veiklos pajamos yra tiesiogiai gaunamos iš vartotojų už prekes ir (arba) paslaugas, sukurtas įgyvendinant projektą, pvz., vartotojų tiesiogiai mokami mokesčiai už naudojimąsi sukurtąja infrastruktūra, pajamos iš žemės ar pastatų pardavimo arba nuomos ir pan. Todėl vietinės rinkliavos už automobilių stovėjimą lėšos bus laikomos projekto veiklos pajamomis, o projektai bus priskirti pajamas generuojančių projektų kategorijai.

Projektams skiriamas finansavimas mažinamas grynųjų pajamų dydžiu. Šis dydis apskaičiuojamas iš pajamų, gautų per projekto investicijų ataskaitinį laikotarpį, atimant išlaidas ir, jei taikoma, pridedant investicijų likutinę vertę paskutiniais ataskaitinio laikotarpio metais, t. y. grynosios pajamos yra veiklos pajamų (gaunamų iš vartotojų už paslaugas iš sukurtos ar modernizuotos infrastruktūros) ir veiklos išlaidų (patiriamų projekto metu sukuriamo turto eksploatavimui) sumų aritmetinis skirtumas.

Tuo atveju, jei projektas generuos teigiamas grynąsias pajamas (kai veiklos pajamos viršys veiklos išlaidas, įskaitant reinvesticijas ir likutinę vertę (jei bus taikoma)), iš projekto lėšų bus susigrąžinama gauta teigiama grynųjų pajamų suma.

Jei projektas negeneruos grynųjų pajamų, t.y. jei įtraukiant visus būtinus kriterijus (reinvesticijas, likutinę vertę ir pan.) veiklos pajamos neviršys veiklos išlaidų ir dėl to projektas generuos neigiamas grynąsias pajamas, projektas bus pajamas generuojančiu projektu, tačiau lėšų susigrąžinti nereikės.

Ar projektas bus teigiamas ar neigiamas grynąsias pajamas generuojančiu projektu, šiuo metu įvertinti negalime, nes grynųjų pajamų dydžiui apskaičiuoti projekto vykdytojas kartu su galutiniu mokėjimo prašymu agentūrai turi pateikti informaciją apie planuojamas gauti projektu gaunamas veiklos pajamas ir išlaidas.

Jei įvertinus skaičiavimus ir nustačius, kad projektu bus gaunamos teigiamos grynosios pajamos ir dėl to buvo išmokėta per didelė finansavimo lėšų suma, bus priimamas sprendimas dėl lėšų susigrąžinimo teigiamų grynųjų pajamų suma.

Tačiau tik įvertinus visus skaičiavimus ir prielaidas, bus aišku, ar projektams skirto finansavimo suma bus mažinama.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vadovas G.Neniškis į CPVA šiuo klausimu nesikreipė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius