LRT TELEVIZIJOS laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ vedėjas Valdas Vilūnas rudenį, žiemą ir pavasarį siūlo nustoti lakstyti ir pataria važinėti atsargiau bei atidžiau – be šlapios, kartais jau ir slidžios dangos vertėtų pasisaugoti ir žvėrių.
Pasak žurnalisto, atšalus orams vertėtų pasirūpinti ne tik savo avalyne, bet pagalvoti ir apie automobilį.
„Patyrę ir daug važinėjantys vairuotojai prieš darganas pirmiausia išsidžiovina automobilių vidų, kilimus, išsivalo langus, pasikeičia salonų filtrus, valytuvų šluoteles, susitvarko žibintus. Visa tai labai svarbu tamsiuoju paros metu“, – pažymi V.Vilūnas.
Kaip teigia automobilių žinovas, padangos yra pats svarbiausias saugų vairavimą užtikrinantis veiksnys, todėl esą derėtų užmiršti prisiminimus, kad tarybiniais metais žieminių padangų nebuvo ir visi važinėjo.
„Padangas į žiemines verta keisti, kai pasirodo pirmosios šalnos, apšąla tiltai, viadukai ir estakados, kai vidutinė oro temperatūra nebepakyla aukščiau 10 laipsnių“, - sako V.Vilūnas.
Oficialiai žieminių padangų sezonas pradedamas nuo lapkričio 1-osios. Važinėjantys vasarinėmis padangomis turės jas pasikeisti per dešimt dienų, iki lapkričio 10-osios. Per šį laikotarpį padangų nepasikeitę vairuotojai rizikuos ne tik saugumu, bet ir itin dideliais nemalonumais. 2014-aisiais buvo pakeista daugybė teisės aktų, tarp kurių yra punktas, numatantis, jog už vasarinių padangų naudojimą šaltuoju metų laiku galima netekti automobilio techninės apžiūros. Tai yra viena iš devynių „nuodėmių“, už kurias policijos arba Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) pareigūnai tiesiog kelyje gali atimti techninės apžiūros taloną.
Netekus automobilio techninės apžiūros, stabdomas leidimas dalyvauti eisme, o vairuotojas per 90 dienų privalo iš naujo atlikti techninę apžiūrą, antraip automobilis bus išregistruotas.
Prieš tai galiojusiose KET draudimas šaltuoju metų laiku naudoti vasarines padangas buvo taikomas tik automobiliams, kurių didžiausia leistina masė neviršija 3,5 t. Naujasis reglamentavimas taikomas visoms motorinėms transporto priemonėms ir priekaboms bei dviratėms motorinėms transporto priemonėms (motociklams, mopedams).
„Lietuviai labai akcentuoja orą ir važiavimo sąlygas. Nei vieno, nei kito pasirinkti negalime, bet galime prisitaikyti prie orų ir sudėtingų važiavimo sąlygų važiuodami atidžiau ir lėčiau, dažniau pagalvodami apie kitus vairo brolius ir seses. Saugodami kitus kelyje ir patys jausimės saugiau“, – portalui LRT.lt kalbėjo V.Vilūnas.
Automobilių vairuotojai taip pat turėtų prisiminti, kad automagistralėse ir greitkeliuose nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d. leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 110 km/val. greičiu, kituose keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/val. greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/val. greičiu.
