Sakysite, jog tai – nesąmonė. Visi žino, kad nereikia tokio didžiulio šalčio, kad lauke pamatytume kietą ir pavojingą ledą. Tačiau mokslininkai jau seniai žino, kad ledas beveik visuomet būna padengtas labai plonu vandens sluoksniu. Dabar Amsterdamo universiteto mokslininkai nusprendė patikrinti, kokio šalčio reikia, kad suledėtų visas vanduo.
Gerai pagalvojus, tai ir jūs savo namuose galėjote atlikti eksperimentą, kuris parodytų, kad ledas yra padengtas skystu vandeniu. Ledas yra ne kas kita, kaip kieta vandens būsena, kuri prasideda maždaug nuo 0 laipsnių pagal Celsijų. Ir kiti elementai turi kietas ir skystas būsenas. Pavyzdžiui, jei paimtume kambario temperatūros auksą, jis būtų kietas. Suglaudus du aukso gabalėlius nieko nenutiktų (nebent jie būtų labai lygūs, bet tai – kita tema). Tuo tarpu šaldiklyje suglaudus du gabalėlius ledo, jie sulips tarpusavyje. Kodėl?
-3 °C laipsnių ledą dengia keturi molekuliniai vandens sluoksniai, o -30 °C – vos du.
Ogi dėl tos skysto vandens plėvelės. Ji priklauso nuo temperatūros. Mokslininkai Amsterdame išsiaiškino, kad -3 °C laipsnių ledą dengia keturi molekuliniai vandens sluoksniai, o -30 °C – vos du.
Temperatūrai krentant, skysto vandens nebelieka. Taigi, kai šaldiklyje suglaudžiate du ledo kubelius, tarp jų esantis vandens sluoksnis yra didesnis, nei gali išlikti natūraliai, ir sušąla į ledą taip sujungdamas abu kubelius.
Kai temperatūra nukrenta žemiau -30 °C, ledas nustoja būti slidus. Net čiuožinėti pačiūžomis būtų sunku. Plonas vandens sluoksnis, aišku, yra tik viena iš priežasčių, kodėl ledas slidus, tačiau ji – labai svarbi. Tirti šį fenomeną nėra lengva, nes natūralus vandens sluoksnis labai plonas. Visgi moderniu spektroskopijos aparatu, kuriame naudojami du labai greiti lazeriai, šį vandens sluoksnį pavyko aptikti ir išmatuoti.
