Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Neleistinas medikamentų poveikis vairuotojams: kokia tikimybė sulaukti sankcijų?

Europoje siaučiant gripui, verta prisiminti: pašalinis kai kurių vaistų poveikis gali sutrikdyti reakciją, sukelti mieguistumą. Tai – reali grėsmė. Tokį poveikį patiriantiems, tačiau automobilį vairuojantiems asmenims numatyta tokia pati atsakomybė, kaip ir neblaiviems ar narkotinių medžiagų vartojusiems vairuotojams. Tačiau kokia tikimybė už tai sulaukti atsakomybės?
Vaistai
Vaistai / Vida Press nuotr.
Temos: 2 Vaistai Policija

Griežtos sankcijos

Daugybė žmonių, susidūrę su peršalimo ar gripo simptomais, juos slopina vaistais, kurie leidžia tęsti pradėtus darbus. Taip, toks sprendimas neleidžia pailsėti ligos sekinamam organizmui ir sergantiesiems leidžia toliau skleisti nešiojamus virusus. Tačiau tai nesukelia teisinės atsakomybės.

Už vairavimą apsvaigus nuo medikamentų galima sulaukti griežtesnės maksimalios piniginės bausmės, nei vairuojant pasiekus 0,4–1,5 promilės girtumą

O Administracinio nusižengimų kodekso (ANK) 422 str. 6 dalyje nurodoma, kad vairavimas, esant apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 860 eurų. Negana to, devintojoje šio straipsnio dalyje nurodoma, kad tokiu atveju privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki ketverių metų.

Apibendrinant galima pasakyti: už vairavimą apsvaigus nuo medikamentų galima sulaukti griežtesnės maksimalios piniginės bausmės, nei vairuojant pasiekus 0,4–1,5 promilės girtumą.

Bandymas išsisukti nuo neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo įvertinamas vienodai tiek alkoholio, tiek narkotikų, tiek neleistiną poveikį darančių vaistų vartojimo atvejais: už tai skiriama nuobauda nuo 1 000 iki 2 000 eurų.

Akivaizdu, kad sankcijos – nejuokingos. Tačiau kokia galimybė jų susilaukti? Kokia tikimybė, kad policijos pareigūnas įtars, jog vairuotojas yra neleistinai paveiktas medikamentais, ir nurodys atlikti tai nustatančius tyrimus?

Įvertinkite tai, kad medikamentų paveiktą vairuotoją identifikuoti yra kur kas sunkiau, nei alkoholio ar narkotikų veikiamą žmogų. Be to, Valstybinės teismo medicinos tarnyboje medikamentų nustatymas biologinėje medžiagoje yra vienas brangiausių: jis kainuoja 132,70 Eur.

Alkotesteris
Alkoholio matuoklis

Palyginimui – alkoholio nustatymas kainuoja 20 Eur. Todėl tikėtina, kad policija nepiktnaudžiaus valstybės apmokamais tyrimais.

Grėsmė – reali

Dabar – apie medikamentų poveikio grėsmę. Nieko nebestebina, kad alkoholio poveikis eismo dalyviams kelia didelę grėsmę. Tačiau medikamentai gali sukelti analogišką poveikį.

Nekalbant apie paties peršalimo simptomus (sulėtėjusią reakciją, ašarojančias akis, slogą ir kt.), galinčius perpus sumažinti vairuotojo gebėjimą susikaupti, vaistai gali dar pabloginti situaciją. Pavojų gali sukelti raminamieji, priešalerginiai (pvz., „Tavegyl“ arba populiarių, gripo simptomus slopinančių vaistų sudėtyje naudojami priešalerginiai vaistai), centrinę nervų sistemą slopinantys vaistai (pvz., vaistai nuo kosulio ir slogos „Actifed“) ar antidepresantai. Tokių vaistų – tūkstančiai pavadinimų.

Kai kurių informaciniuose lapeliuose perspėjama, kad vaistai gali sukelti galvos svaigimą. Tačiau tai nėra priežastis uždrausti vairuoti, nes kiekvienam žmogui konkrečių vaistų poveikis gali skirtis: įstatymas draudžia ne naudoti medikamentus, o vairuoti jaučiant jų poveikį. Lapeliuose perspėjama: „Jeigu toks poveikis pasireiškė, nevairuokite ir nedirbkite su mechanizmais.“ Tačiau jeigu poveikis nepasireiškė arba šį poveikį galite maskuoti – vargu, ar įmanoma sulaukti sankcijų.

„British Journal of Psychiatry“ skelbia, kad ES gyvena tikra „prozako karta“: maždaug 60 procentų gyventojų reguliariai naudoja antidepresantus

Rimtesnė situacija yra su antidepresantais. Daugybė tyrimų rodo, kad Europoje šių vaistų vartojimas negali atrodyti normalus. Pavyzdžiui, „British Journal of Psychiatry“ skelbia, kad 27-iose ES šalyse gyvena tikra „prozako karta“: maždaug 60 procentų gyventojų reguliariai naudoja antidepresantus.

Statistika tikina, kad Švedijoje tokių atvejų kiekis sudaro beveik 90 procentų, Lietuvoje – apie 40 proc. Dėl slopinamųjų savybių šie vaistai taip pat yra labai blogas vairuotojo palydovas. Nepaisant to, statistika perša mintį, kad tikimybė Europos keliuose sutikti antidepresantų veikiamą vairuotoją yra nepalyginamai didesnė, nei galimybė sutikti girtą vairuotoją.

Kokia tikimybė likti nubaustam?

Tiek „CargoNews“ kalbinti policijos atstovai, tiek teismo medicinos ekspertai sakė, kad pasitaiko atvejų, kai nustatomi neleistiną medikamentų poveikį patiriantys vairuotojai. Bet labai retai. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė Marija Kazanovič sakė, kad policijos pareigūnai apsvaigimą nustato vadovaudamiesi formaliai patvirtinta metodika. O ji realiai susideda iš šių faktorių: iš burnos sklindančio alkoholio kvapo, neadekvačios elgsenos, nerišlios kalbos, nekoordinuotų judesių. Nieko nepaprasto, tiesa?

Pastebėjus šiuos simptomus, reikia nustatyti gebėjimą eiti tiesia linija („pėda po pėdos“) ir gebėjimą stovint pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkus ir užsimerkus). Įtarimui išliekant, yra tikimybė, kad pareigūnas pareikalaus atlikti medicininę ekspertizę.

Vida Press nuotr./Vaistai
Vida Press nuotr./Vaistai

Taigi, galima daryti išvadą: jei automobilio salone mėtosi dešimt tuščių „Gripex“, „Prozac“ ar „Tavegyl“ pakuočių, jos neturėtų būti vertinamos taip, kaip dešimt tuščių alaus skardinių. Su sąlyga, kad vairuotojas elgiasi adekvačiai.

Bene realiausia tikimybė patirti sankcijų už neleistiną medikamentų poveikį – patekus į eismo įvykį, per kurį atsiranda pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą (esant sunkiems ar apysunkiems sužalojimams arba žuvus žmogui, taip pat padarius labai didelę žalą). Tokiu atveju policija eismo įvykio dalyvius siunčia atlikti medicininius tyrimus, tarp kurių gali būti pareikalauta aptikti ir organizme esančius medikamentus.

Teismo medicinos ekspertas Romas Raudys sako, kad tokių atvejų pasitaiko, bet dažniausiai vairuotojų kraujyje aptinkamas alkoholis arba narkotinės medžiagos. Be to, policija net ne visuomet prašo nustatyti organizme aptinkamus medikamentus.

Galima daryti išvadą, kad tikimybė sulaukti sankcijų už neleistiną medikamentų poveikį yra, bet ji – labai nedidelė. Deja, policijos statistika neleidžia tiksliai nustatyti skirtų nuobaudų skaičiaus, nes ši sankcija buvo taikoma pagal tą patį ATPK (dabar – ANK) straipsnį, kuris taikomas ir alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojusiems vairuotojams.

Nepaisant to, linkime suprasti, kad automobilis yra padidinto pavojaus šaltinis. Vos 50 km/h greičiu važiuojanti transporto priemonė kiekvieną sekundę nurieda beveik 14 metrų, todėl kiekviena jūsų reakcijos sekundė gali būti labai vertinga aplinkiniams.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Reklama
Ekspertės: moterų investavimo rezultatai – geresni, ko reikėtų pasimokyti vyrams
Užsisakykite 15min naujienlaiškius