Daug žmonių mano, kad šunys galvą pakreipia kai yra sutrikę ir gerai kažko nesupranta. Pavyzdžiui, klausydamiesi žmogaus bandymo su jais susikalbėti. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad tas mielas galvos pakreipimas iš tikrųjų nėra sutrikimo ženklas.
Mokslininkai patyrinėjo 40 skirtingų veislių šunų. Jie padėjo gyvūnams išmokti įvairių žaislų pavadinimus ir tuomet taip nurodydavo, kuriuos žaislus atnešti. Nieko keisto, kad daugelis šunų naujų žodžių neišmoko ir žaislų vardų nesuprato. Tačiau septyni borderkoliai perkando užduotį ir galėjo atnešti tuos žaislus, kurių paprašydavo jų šeimininkai.
Tai, kad borderkoliai yra protingesni už daugelį kitų šunų, aišku, nėra naujiena. Tačiau įdomu tai, kad jie dažniau pakreipdavo galvą, kai būdavo paprašoma kurio nors žaislo. Tiksliau, galvos pakreipimu jie reaguodavo į 43 proc. komandų. Tuo tarpu užduoties neįveikę ir žaislų vardų neišmokę šunys galvą pakreipdavo tik 2 proc. atvejų. Jei galvos pakreipimas rodytų sutrikimą, dažniau tai darytų komandos nesuprantantys keturkojai.
Mokslininkai mano, kad galvos pakreipimas rodo šuns susikaupimą, aktyvias pastangas suvokti sudėtingas užduotis. Be to, gali būti, kad borderkoliai bando sutapatinti žaislo vardą su jo prisiminimu. Tai yra, jie suvokia, kad tas žodis yra kažkur girdėtas ir stengiasi prisiminti, ką jis reiškia.
Tyrimo metu taip pat pastebėta, kad kai kurie šunys galvą dažniau pakreipia į kairę, kiti – į dešinę. Taip greičiausiai yra dėl to, kad šunys, kaip ir žmonės, yra „dešiniarankiai“ ir „kairiarankiai“. Geriausiai tyrime pasirodė šuo Whisky, kuris teisingą žaislą atnešė 54 atvejais iš 59. Per savaitę jauni borderkoliai galėjo išmokti ir po 12 naujų vardų ir jų nepamiršo bent du mėnesius.
