Paskutiniaisiais mūsų trečiojo dešimtmečio metais pradeda vykti magiški dalykai – pradedame kitaip žiūrėti į save ir į gyvenimą. Mums neberūpi, kaip mus mato kiti, mes nebejaučiame poreikio sukurti gyvenimą, kuris tik iš šono atrodo nepriekaištingas, teigia Kate Rose portalui elephantjournal.com.
Mūsų pasitikėjimas savimi auga, kadangi mes suprantame, kad viską, ką patyrėme iki šios akimirkos, patyrėme ne be priežasties.
Mes tarsi bundame iš miego ir ne tam, kad sužinotume kažkokią naują tiesą ar išgirstume kažkokią informaciją, bet tiesiog tam, kad suvoktume, kokie visą laiką buvome nuostabūs.
Nustojame vaikytis tų gyvenimo aspektų, kurie nesiderina su tikraisiais mūsų „aš“, ir suteikiame galimybę žmonėms bei situacijoms, kuriems lemta būti mūsų kelionės dalimi, mus pasivyti.
Patirties, žinių ir padarytų klaidų mišinys leidžia mums pradėti matyti pasaulį kitomis akimis.
Augti, o ne senti, yra tikroji patirtis semiant iš gyvenimo viską.
Kai mums sueina 30, įžengiame į kitokią savo gyvenimo fazę. Mūsų nebevaržo tai, ko iš mūsų gyvenimo tikėjosi mūsų artimieji. Mes atrandame tai, kas yra velniškai malonu mums patiems. Mūsų pasitikėjimas savimi auga, kadangi mes suprantame, kad viską, ką patyrėme iki šios akimirkos, patyrėme ne be priežasties.
Daug lengviau tampa palikti meilę, kuri nepatenkina visų lūkesčių, kadangi suvokiame, kad gyvenimas sumautai per trumpas tam, kas yra mažiau nei nepakartojama.
Sunkiausius sprendimus priimame dažniausiai, nes suvokiame, kad nepavyks lengvai pasiekti to, ką verta turėti, ir ant sidabrinio padėklo mums niekas to neatneš.
Nors dauguma mūsų vis dar procese – mūsų drobės toli gražu ne tuščios.
Mes pakankamai nugyvenome, kad labiau vertintumėme naktį su mylimu žmogumi, o ne audringą vakarėlių ir išgertuvių naktį su nepažįstamaisiais.
Mes susigyvenome su savo kūnu tiek, kad seksas tampa raudonu žiedu, žydinčia gėle – nes būtent tai ir reiškia patirti visišką orgazmą su žmogumi, vertinančiu mus ne vien už mūsų kūną.
Mes pagaliau atradome save ir atsikratėme visų tų gyvenimo aspektų, kuriems tiek laiko iššvaistėme vos sulaukę 20-ties, nes dabar mes tiksliai žinome, kas mums geriausiai tinka ir kas ne.
Trečiasis mūsų dešimtmetis buvo smagus – tačiau jo nepalyginsi su tuo, kas mūsų laukia ketvirtajame.
Daugumai iš mūsų tai tas gyvenimo laikas, kai surandame žmogų, kurį norime turėti šalia. Bet taip yra tik todėl, kad nemažai laiko praleidome, suvokdami save ir ką mums iš tiesų reiškia meilė.
Kai kurie iš mūsų sukurs šeimas arba stebės kaip vaikai, kurių jau susilaukė, atranda save ir tampa vis labiau nepriklausomi.
Ir nesvarbu, mes vis dar mokomės vakarinėje mokykloje, siekiame svajonių ar lipame karjeros laiptais, mes vis aiškiau suprantame, kuo norime užsiimti šiame gyvenime.
Keičiasi prioritetai, ir jaučiame, kaip auga mūsų sąmoningumas.
Mūsų nebelaiko savanaudiškos paauglystės tendencijos, todėl kad pradedame matyti didesnę – ir gerokai rimtesnę – viziją to, ką iš tikrųjų šiam pasauly reiškia būti suaugusiam.
Mes pagaliau atradome save ir atsikratėme visų tų gyvenimo aspektų, kuriems tiek laiko iššvaistėme vos sulaukę 20-ties, nes dabar mes tiksliai žinome, kas mums geriausiai tinka ir kas ne.
Mes pradedame svarstyti, ką galėtumėme pakeisti pasaulyje, ir kokią įtaką padarysime ir ką paliksime po savęs.
Atsiranda perėjimas nuo „aš“ prie „mes“, kadangi mes žinome, kad stiprybė, kurios galime pasisemti iš grupės, yra stipriausias žmonijos aspektas.
Ir nors mes ir nusisukome nuo dvasingumo sampratos, mus vis tiek prie jos traukia žinojimas, kad, nepaisant specifikos, kažkur yra aukštesnė jėga, kurią mūsų riboti protai ne visada suvokia.
Mes tiesiog leidžiame sau tikėti.
TAIP PAT SKAITYKITE: Keli patarimai moterims, kurioms per 40
Tai tikėjimas, kad neturime visų atsakymų, tačiau tai nereiškia, kad viskas nesusiklostys būtent taip, kaip ir turi susiklostyti. Visą trečiąjį savo dešimtmetį mokėmės, tad dabar pats laikas rinkti bent dalį gyvenimo dovanų.
Tačiau esmė ta, kad tai tik pradžia, nes jei viską šiame gyvenime darome teisingai, nesvarbu, koks drebinantis ir nuostabus yra šis dešimtmetis – ateinantis bus dar geresnis.
Tai ir yra tikroji šios kelionės, vadinamos gyvenimu, esmė – ir tai tik pradžia.
Ketvirtasis mūsų gyvenimo dešimtmetis skirtas velniškai mylėti savo gyvenimą – mėgautis kiekviena akimirka, ir kasnakt gultis su šypsena veide, žinant, kad geriau nugyventi negalėjome.
Tai laikas tikėti savimi ir viskuo, ką išmokome.
Ketvirtasis mūsų gyvenimo dešimtmetis yra laikas veikti, tai laikas išsipildyti tiems tyliems planams, dėl kurių taip stipriai dirbome, žinodami, kad didiems dalykams reikia daugiausia laiko.
Tačiau nepaisant to, koks nuostabus gali būti ketvirtasis mūsų dešimtmetis, pirmiausia turime priimti sprendimą pakeisti savo mąstyseną.
Mums jau nebe 20, todėl negalime gyventi taip, lyg mums būtų būtent tiek.
Dabar yra laikas veikti – žengti pirmyn ir manifestuoti tai, ko mes norime iš šio gyvenimo.
Nes dabar yra laikas augti, patirti meilę iš šeimos pilnatvę; dirbti ir užsidirbti sėkmę bet kokiomis sąlygomis.
Tačiau svarbiausia – tai laikas gyventi, pilnai ir iki galo, žinant, kad vienintelis tikras dalykas yra tai, kad niekada nebus tokios akimirkos, kaip dabar.
TAIP PAT SKAITYKITE: Pabėkite nuo rutinos – 30 dienų iššūkis jūsų santykiams
