Valgomojo cukraus rūšys ir pakaitalai
Cukrus yra vandenyje tirpus saldaus skonio sacharidas, gaminamas iš cukrinių runkelių ir cukranendrių. Į bendrinę cukraus reikšmę įeina ir monosacharidai, disacharidai bei oligosacharidai. Vidutiniškai 100 g cukraus yra apie 377 kcal.
Paklausta, kokios yra valgomojo cukraus rūšys, dietistė, knygos „Liekna visam gyvenimui“ autorė V.Kurpienė įvardijo 3 jų ir porą cukraus pakaitalų, bet paminėjo, kad jų yra kur kas daugiau:
Rafinuotas, arba baltasis cukrus – mums visiems puikiai pažįstamas įprastas cukrus, kurio 99,7 proc. sudaro sacharozė.
Nerafinuotas, arba rudasis cukrus – daug kas mano, kad jis geresnis, tačiau, pasak V.Kurpienės, jo glikemijos indeksas panašus kaip baltojo, o mineralinių medžiagų kiekis ypač mažas. „Labai dažnai nerafinuotas cukrus painiojamas su karamelizuotu, nes atrodo labai panašiai, bet skiriasi jų gamybos būdas. Tad perkant reikėtų skaityti, kas parašyta ant pakuotės“, – patarė pašnekovė.
Karamelizuotas cukrus – pakaitintas rafinuotas cukrus, kad įgautų rudą karamelinį atspalvį. Kaip sakė V.Kurpienė, teigiama, kad organizmą veikia dar prasčiau nei įprastas baltasis cukrus.
Cukraus pakaitalai:
Ksilitolis – stipriai perdirbtas cukraus alkoholis. „Išgautas iš kukurūzų ar beržo medienos. Turi 40 proc. mažiau kalorijų nei cukrus. Teigiama, kad, skirtingai nei cukrus, ksilitolis nepadidina gliukozės bei insulino kiekio kraujyje greitu metu po valgio. Jo glikemijos indeksas – tik 13. Ksilitolis paprastai yra gerai toleruojamas, tačiau kai kurie žmonės patiria virškinimo sutrikimų, kai jo vartoja per daug. Gali sukelti pilvo pūtimą ir padidintą dujų išsiskyrimą bei viduriavimą“, – paaiškino dietistė.
Kokosų cukrus – išgaunamas iš kokoso palmių sulos. „Jame yra mažas kiekis maistinių medžiagų, įskaitant geležį, cinką, kalcį ir kalį, taip pat antioksidantų. Jo glikemijos indeksas yra mažesnis nei cukraus, lėčiau įsisavina dėl turimo inulino. Inulinas yra tirpaus pluošto tipas, kuris, kaip įrodyta, lėtina virškinimą, padidina sotumą ir teigiamai veikia žarnyno bakterijas. Nepaisant to, kokosų cukrus turi tiek pat kalorijų, kiek ir įprastas cukrus. Taip pat jame yra labai daug fruktozės, o jos kiekį skatinama mažinti“, – sakė V.Kurpienė.
Kad būtų aiškiau, kodėl kalbant apie cukrų vartojamas terminas „glikemijos indeksas“, dietistė paaiškino, kas tai yra:
„Glikemijos indeksas reiškia, kiek pakeliama gliukozė kraujyje po produkto suvartojimo, palyginti su kitais produktais. Kuo skaičius didesnis – tuo blogiau, kuo mažesnis – tuo geriau.
Glikemijos indeksas labai svarbus ir dėl alkio jausmo, nes kuo glikemijos indeksas mažesnis, tuo ilgiau esame sotūs iš tų pačių kalorijų, nesukeliama uždegimų, nėra insulino šuolio. Kuo labiau sugebame palaikyti normalų gliukozės lygį, tuo geriau jaučiamės.“
Ar rudasis cukrus – sveikesnis?
Žinome, kad baltasis cukrus gaminamas iš cukrinių runkelių, rudasis – iš cukranendrių, skiriasi jų spalva ir skonis. Daug metų, kaip sakė dietistė, gyvavo mitas, kad nerafinuotas (rudasis) cukrus yra kur kas sveikesnis.
„Tačiau jo glikemijos indeksas, palyginti su rafinuotu cukrumi, skiriasi visai nežymiai, kaloringumas nesiskiria, o mineralinių medžiagų yra toks mažas procentas, kad aš tikiuosi, jog žmonės jas susirinks iš kitų produktų, o ne iš cukraus. Nes tada jo reikėtų suvalgyti didžiulį kiekį“, – sakė V.Kurpienė.
Dietistės pastebėjimu, labai dažnai susiduriama su tuo, kad, manydami, jog rudasis cukrus yra sveikesnis, o ir mažiau saldesnis nei baltasis, žmonės ima jo vartoti kur kas didesnį kiekį.
„Iš tiesų, kad ir kokį cukrų vartotume, deja, nėra nė vieno, kurį būtų galima vartoti dideliais kiekiais, neturint neigiamos įtakos sveikatai. Kai kurie žmonės mano, kad neigiama įtaka sveikatai reiškia tik svorio prieaugį ir, jei žmogus lieknas, nieko tokio, kad valgo saldumynus ir perdirbtus produktus, kuriuose – daug cukraus ar jo pakaitalų.
Nieko panašaus. Bet kuriam žmogui gali pasireikšti įvairūs uždegimai, sveikatos sutrikimai būtent dėl cukraus poveikio“, – atkreipti dėmesį į suvartojamo cukraus kiekį siūlė V.Kurpienė.
