A.Gintalaitės teigimu, ruošiamas performansas buvo kuriamas atidžiai konsultuojantis su akademine bendruomene, remiantis teorine medžiaga. „Suprantu, kas yra paveldas, mus konsultavo ir Kingstono universitetas“, – teigė ji.
Kaip 15min rašė anksčiau, trečiadienį pro P.Cvirkos skverą ėję vilniečiai atkreipė dėmesį, kad paminklas jau geležiniame narve. Panašiame, kokiais sutvirtintos prieš nukėlimą buvo ir Žaliojo tilto skulptūros. Tačiau kol kas tai tik pasiruošimas meniniam renginiui. Sprendimas nukelti paminklą rašytojui, sovietmečiu Lietuvos rašytojų sąjungai vadovavusiam P.Cvirkai priimtas rugsėjo vidury.
A.Gintalaitė: tai yra vadovėlinis meno cenzūros pavyzdys
Po Vilniaus miesto savivaldybės atsakymo, kuriame teigiama, kad savivaldybė nežinojo, kad P.Cvirkos paminklas bus padengtas samanomis, į 15min dar kartą kreipėsi A.Gintalaitė. Jos teigimu, „savivaldybė meluoja ir viską painioja“.
Apie ką menininkams tuomet kalbėti?
„Pirminis prašymas buvo pateiktas kaip ilgalaikė instaliacija su tikromis samanomis, ir po paveldo komisijos posėdžio, kuriame diskusijos centre buvo mintis, kad projektas labai gražus ir prasmingas, bet, deja, neverta daryti, nes paminklas bus nukeliamas. Mes iškart sukūrėme kitą idėją ir ėmėme organizuoti kaip renginį. Komisijos atsakymo sulaukėme daug vėliau nei buvo pradėtas organizuoti renginys-spektaklis. Jo paraiškoje buvo aiškiai nupasakota, kad paminklas bus scenografijos dalimi ir bus uždengtas samanomis.“
Ji taip pat pasidalino dokumentu, kuriame aprašomi menininkių ketinimai:
Ji dar kartą įvertino savivaldybės elgesį, kaip cenzūrą:
„Meninių akcijų ir performansų dalimi gali būti viskas, ir bet kas. Kitaip – tai grubus žodžio laisvės suvaržymas. Mes kalbame net ne apie tokius simbolius kaip vėliava, herbas ar himnas. Tai tiesiog praėjusio režimo laikotarpio paminklas. Apie ką menininkams tuomet kalbėti? Meno kalba kuria visuomenei naujas prasmes, tai būdas mąstyti. To negalima drausti demokratinėje šalyje.“
„Prancūzai net savo triumfo arką leido menininkams „supakuoti“. Menas turi būti aktualizuojantis ir kalbantis tai, kas svarbu, kas rūpi“, – pridūrė A.Gintalaitė.
A.Gintalaitė: „Savivaldybės atstovai pasirinko tapti blogiečiais“
15min susisiekė su A.Gintalaite, ji situaciją apibūdino taip:
„Leidimą gavome lapkričio 5 d. ir pradėjome organizuoti renginį, kuris kainavo ir mums. Tai ganėtinai didelė investicija, tačiau manoma, kad tai daryti tikrai verta. Iš esmės renginio dieną, paskutinėmis paruošiamųjų darbų akimirkomis vakare, gavome raštą, kurio turinį nelabai aišku kaip traktuoti. Dokumentuose, sukonstruotuose biurokratų, įprastai būna daug tvarkos aprašų. Bet iš esmės ten parašyta – kad mes renginio organizuoti nebegalime ir turime jį nutraukti.“
Menininkė teigė, kad rašte taip pat yra ir prierašas, kuriuo teigiama, kad sprendimą galima apskųsti teismui. Ji patikino, kad jau dabar kalbasi su teisininkais ir bandys nutarimą apskųsti. „Mes ieškosime būdų renginį tęsti“, – teigė ji.
Šis renginys jau dabar yra spektaklis, kuriame kiekvienas vaidina savo vaidmenį, pažymėjo ji. „Savivaldybės atstovai pasirinko tapti blogiečiais“, – pridūrė ji.
A.Gintalaitė teigė, kad menininkai sulaukė ir grasinimų „ekonominėmis sankcijomis“, ir „kad atvažiuos „Grinda“ ir prievarta išveš“.
15min prašė plačiau papasakoti, kaip atrodė grasinimai: „Atvažiavo policija ir mūsų kolegoms scenografams, dirbantiems su samanomis (jos, kaip instaliacija, prieš tai buvo suderintos su savivaldybė), ėmė fiziškai trukdyti.“
Jos požiūriu, leidimo atšaukimo „motyvai yra keisti“ ir komentuodama juos neslėpė emocijų: „Kalbama apie kažkokį „jautrumą“, bet aš noriu suprasti, kas vyksta... Manau, kad tai – didžiulė cenzūra. Juk tokį atsakymą mums davė tie patys žmonės, kurie prie KGB laikų muziejaus padarė pliažą ir apipylė jį smėliu! Jiems tada tai neatrodė jautru!“
Menininkė dar kartą priminė performanso konceptą, kurio metu turėjo būti panaudojamos samanos. Jos teigimu, tai savotiška visuomenės gijimo metafora.
„Žmonės patys kviečiami tapti veikėjais ir pajusti, kalbėti apie sau skausmingus dalykus. Tai būdas susitaikyti visuomenei! Manau, kad šis būdas yra labai stiprus“, – komentavo ji.
E.Grėbliauskaitė ir A.Gintalaitė pasidalijo ir oficialiu raštu, kurį lapkričio 5 d. gavo iš savivaldybės:
„Gerbiamas organizatoriau,
Jūsų pranešimą dėl nuo 2021 m. lapkričio 10 d. gruodžio 13 organizuojamo renginio gavome. Pagal Tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 (2015 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. 1-70 redakcija), 21 punktą leidimas šiam renginiui nereikalingas. Pranešimas apie planuojamą renginį įvestas į renginių kalendorių, kurį galite rasti naudodamiesi nuoroda čia.
Pagal pateiktą pranešimą jokių kitų veiksmų Jums atlikti nereikia, leidimas nereikalingas, galite organizuoti renginį.
Primename, kad renginių metu neturi būti trikdoma viešoji rimtis ir ramybė, aplinkinių gyventojų darbas ir poilsis. Taip pat turite užtikrinti, kad organizuojant renginius būtų laikomasi tuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kitų valstybinių institucijų ir Savivaldybės administracijos teisės aktų ir rekomendacijų dėl prevencijos priemonių ir kovos su COVID-19 virusu.
Gražaus Jums renginio.“
Vicemeras V.Benkunskas: projektas pritarimo nesulaukė
15min teiravosi savivaldybės, kokie argumentai lėmė, kad dabar performansas uždraustas. Jie atsiuntė atsakymą raštu:
„Šios instaliacijos idėją menininkė buvo pristačiusi el. paštu merui dar rugsėjo mėnesį, o spalio mėnesį idėją gyvai pristatė savivaldybės Istorinės atminties ir pavadinimų komisijoje. Abiem atvejais idėja pritarimo nesulaukė.
Pats daug visuomenės diskusijų sukėlęs paminklas tapti meninių akcijų ar performansų dalimi neturi.
Vis dėlto menininkė neatsisakė idėjos ir kreipėsi į savivaldybės administracijos Administracinės veiklos skyrių, o iš painokai surašyto prašymo renginių skyriaus darbuotojai tai įvertino kaip spektaklį Cvirkos skvere, tačiau nebuvo traktuojama, kad bus paliestas pats paminklas. Dėl to autorė buvo informuota, kad tokiam renginiui leidimo nereikia, tačiau tokia akcija, pagal savivaldybės renginių tvarką, galėtų trukti tik dvi dienas. Kadangi menininkė prašė leidimo akciją tęsti tris savaites, Renginių derinimo komisija priėmė sprendimą neišduoti tokio leidimo ir apie tai informavo menininkę.
Atsiprašome menininkės E.Grėbliauskaitės už nesusipratimus, tačiau savivaldybės pozicija išlieka nuosekli – renginiai ir meninės akcijos skvere aplink Cvirkos paminklą galimi, tačiau pats daug visuomenės diskusijų sukėlęs paminklas tapti meninių akcijų ar performansų dalimi neturi.“
