1. Pomidorus užpilkite verdančiu vandeniu, nulupkite odelę ir išimkite sėklas. Išvalykite paprikas, nuskuskite morkas, obuolius nulupkite.
2. Viskas vyks greičiau, jei visas šias daržoves susmulkinsite virtuvės kombainu ar sumalsite mėsmale, bet jei norite, kad išvirusiame padaže išsiskirtų daržovių gabaliukai, darbuokitės peiliu.
3. Smulkintas daržoves (išskyrus česnaką) suberkite į didelį puodą, uždenkite ir apie valandą virkite ant vidutinės ugnies. Kartkartėmis pamaišykite ir saugokite, kad daržovės neprikibtų prie dugno.
4. Suberkite cukrų, druską, prieskonius, supilkite actą ir įspauskite česnaką. Išmaišykite ir pavirkite dar 10–15 min.
5. Išpilstykite į sterilius indus ir sandariai užsukite.
1. Sudėkite aitriąsias paprikas ir džiovintus pomidorus į atskirus dubenėlius ir užpilkite verdančiu vandeniu. Palikite pamirkti bent pusvalandį.
2. Tuo metu visas sėklas suberkite į keptuvę ir švelniai paskrudinkite. Sugrūskite jas piestoje ar susmulkinkite virtuvės kombainu.
3. Pasilikite keletą šaukštų vandens, kuriame mirko paprikos ir pomidorai. Viską nusausinkite. Išimkite pipiriukų sėklas. (Būtinai mūvėkite gumines pirštines!)
4. Į virtuvės kombainą sudėkite paprikas, pomidorus, česnaką, grūstus prieskonius, mėtas bei druską. Viską gerai susmulkinkite.
5. Įpilkite aliejaus, citrinos sulčių ir keletą šaukštų vandens, kuriame mirko daržovės ir dar pasmulkinkite kombainu. Padažo tirštumą reguliuokite pagal savo skonį.
6. Paragaukite, ar netrūksta druskos. Sudėkite padažą į indelį ir ant viršaus užpilkite šiek tiek alyvuogių aliejaus. Laikykite sausoje vėsioje vietoje ar šaldytuve. Atidarius indelį, harisą tinka naudoti apie du mėnesius.
Garstyčioms gaminti naudojamos trijų skirtingų spalvų sėklos: geltonos, rudos ir juodos. Spalva išduoda ir jų aitrumo skalę: geltonos švelniausios, juodos – stipraus skonio mėgėjams. Maišant skirtingų rūšių grūdelius, išgaunant norimą rupumą bei eksperimentuojant su skirtingais priedais ar prieskoniais išgaunamas ir savitas garstyčių skonis.
JAV į garstyčias dedama daug medaus, dėl to jos itin švelnios. Garsiosios Dižono garstyčios tradiciškai gaminamos maišant rudųjų garstyčių sėklas su neprinokusių vynuogių sultimis. Angliškos išsiskiria aitrumu, o pusiau saldžios, pusiau aštrios bavariškos tradiciškai gaminamos su cukrumi.
Norint burnoje sproginėjančių aitrių grūdelių, maišant padažą galima palikti nemaltų ar pusiau traiškytų garstyčių sėklų. Tiesa, be traškumo, padažui jie suteiks ir kartumo.
Patyrę garstyčių gamintojai yra pastebėję, kad, norint ugningo padažo, į garstyčias pilamas vanduo turi būti ledinis. Kuo šiltesnis vanduo, tuo padažas bus švelnesnis.
1. Garstyčių grūdelius švelniai pasmulkinkite virtuvės kombainu. Grūdelių rupumą reguliuokite pagal savo skonį.
2. Grūstas sėklas sumaišykite dubenėlyje su maltomis garstyčiomis, druska ir ciberžole. Įpilkite vandens, įdėkite medaus ir viską gerai išsukite. Jei norite skystesnio padažo, įpilkite daugiau vandens.
3. Palikite keliolikai minučių pastovėti. Kuo ilgiau garstyčios su vandeniu pamirks, tuo švelnesnės jos bus.
4. Į „pailsėjusias“ garstyčias supilkite actą, jei norite, įberkite žolelių ar kitų prieskonių. Norint švelnesnio skonio, galima dėti daugiau medaus.
5. Šviežiai išsuktos garstyčios yra aitrios ir karčios, todėl padažą sudėkite į sandarų indelį ir palikite bent parą pastovėti. Stovėdamos jos sušvelnės. Su druska ir actu pagamintas garstyčių padažas šaldytuve gali stovėti ir metus.
1. Įkaitinkite keptuvę ir pamaišydami apie 3–4 minutes pakaitinkite sezamų sėklas, kol jos ims keisti spalvą (bet ne iki rudumo). Sėklas galima paskrudinti ir iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Nuolat prižiūrėkite keptuvę, nes sezamų sėklas labai lengva sudeginti. Paskrudusias sėklas iš karto išpilkite iš karštos keptuvės ar skardos, kad jos daugiau nebekaistų, ir palikite keletą minučių praaušti.
2. Supilkite sėklas į virtuvės kombainą su S formos peiliu ir smulkinkite jas iki rupios masės (apie 2–3 min.)
Kaip valgyti
Tahini pirmiausia asocijuojasi su humusu – trintų avinžirnių užtepu, tačiau tik tuo šios pastos panaudojimas virtuvėje nesibaigia. Tahini sviestu gardinamos keptos ar šviežios daržovės (ypač geras derinys su keptais baklažanais), keptos mėsos patiekalai, pvz., kebabai ar ant grotelių kepta mėsa.
Sezamų pastą galima tepti ant duonelės vietoje sviesto ar vilgyti joje duonos paplotėlius, maišyti į šviežių salotų, kruopų patiekalų ar falafelių padažą. Sumaišytas su saldžiu sirupu ar medumi tahini gali virsti paprastu desertu.
- Yra keletas sėkmingo majonezo taisyklių, į kurias verta atsižvelgti, norint, kad viskas pavyktų tobulai. Pirmiausia, visi produktai turi būti kambario temperatūros. Patyrę virtuvės meistrai sako, kad šalti kiaušiniai dažniausiai yra pagrindinė nesutirštėjančio padažo priežastis.
- Be to, majonezui gaminti reikia rinktis tik kokybišką rapsų ar saulėgrąžų aliejų. Alyvuogių aliejus, ypač intensyvesnio skonio, šiuo atveju tinka ne taip, nes padažui suteikia kartumo. Majonezą labai lengva persūdyti, tad druską patariama berti atsargiai, vis paragaujant. Ir tik aukštos kokybės.
- Išsisukę šviežio majonezo galite paeksperimentuoti su skirtingais skoniais: įberti šviežių petražolių, krapų ar svogūnų laiškų, ar įspausti skiltelę česnako.
1. Į nemažą stiklinį dubenį įmuškite kiaušinio trynį, įberkite druskos, cukraus ir garstyčių miltelių.
2. Išspauskite citrinos sultis ir sumaišykite jas su actu.
3. Pusę rūgščiojo mišinio supilkite į indą su kiaušinio tryniu ir minutėlę viską intensyviai sukite rankiniu plakikliu, kol pasidarys vientisa masė.
4. Plona srovele pradėkite pilti aliejų ir nuolat sukite plakinį. Kai emulsijos apimtis padidės, aliejų galite įpilti vis daugiau ir daugiau.
5. Baigdami sukti supilkite likusį citrinos sulčių ir acto mišinį ir viską gerai išmaišykite.
6. Paragaukite, ar netrūksta prieskonių. Jei norite švelnesnio skonio, galite įberti dar šiek tiek druskos. Sudėkite majonezą į sandarų indelį ir laikykite jį šaldytuve apie savaitę.
1. Mėsą supjaustykite ir sumalkite. Per mėsmalę perleiskite ir svogūną, česnaką bei obuolį.
2. Sudėkite mėsą į virtuvės kombainą, suberkite prieskonius ir trinkite, kol ji virs tiršta tyre.
3. Supilkite grietinėlę bei burokėlių sultis ir viską gerai išmaišykite. Masė turi būti minkšta, bet ne skysta.
4. Žarnas nuplaukite ir užmaukite ant dešroms kimšti skirto antgalio. Kai pradėsite malti mėsą ir iš žarnos galo išleisite orą, užriškite jį mazgeliu.
5. Jei reikia, paspausdami mėsą atsargiai prikimškite gana minkštas dešreles. Pasiekę norimą dešrelės ilgį, žarną keletą kartų persukite. Taip gausite dešrelių virtinę.
6. Dešreles virkite 10–12 minučių.
Štai keletas esminių patarimų:
1. Riebesnė mėsa tinkamesnė
Naudokite mėgstamą mėsą: vištieną, kalakutieną ar kiaulieną. Paukštienos krūtinėlės mėsa gana sausa, taigi norint minkštesnių ir sultingesnių dešrelių vertėtų įmaišyti gabaliuką lašinių. Jei šis variantas netinka, teks verstis su daržovėmis, tarkime, obuoliais ar cukinija.
2. Pieną keiskite grietinėle
Pavadinimas sufleruoja, kad į dešrelių masę pilama pieno, tačiau, naudojant liesesnę mėsą, galima pilti ir grietinėlės.
3. Naudokite sveikus priedus
Pirktinėse dešrelėse naudojami spalvos ir skonio stiprikliai, tirštikliai ir baltymai. Yra keletas nekaltų triukų, kaip pagražinti ir namines dešreles. Pavyzdžiui, patrauklią rausvą spalvą joms suteiks elementarios burokėlių sultys. Jų galite išsispausti tiesiog per marlę, sutarkavę burokėlį. Nesibaiminkite, kad mėsa bus šaltibarščių spalvos – išvirus jos neliks.
4. Malkite keliais etapais
Dešrelėms kimšti skirta masė turi būti tiršta ir lipni. Bus lengviau, jei mėsą pirmiausia sumalsite mėsmale ir tik tuomet darbuositės virtuvės kombainu su S formos peiliu arba plaktuvu (tinkančiu sriubai trinti).
Grietinėlę ir burokėlių sultis patariama pilti tuomet, kai mėsa bus gerai sutrinta.
5. Į kur ir kaip kimšti
Pieniškos dešrelės parduodamos specialiame apvalkale. Namuose iš bėdos jį galima keisti maistine plėvele, tuomet nereikia ir specialaus antgalio dešroms kimšti, tiesiog įvynioti masę. Tačiau, turint omenyje, kad jas reikia virti, tai nėra patrauklus variantas. Mėsai kimšti geriau naudoti seną gerą būdą – žarnas. Sūdytų jų galima įsigyti parduotuvėse.
Mėsą geriau kimšti per elektrinę mėsmalę ar specialų didelį švirkštą, kad būtų spaudimas, nes kemšant per paprastą rankinę, tenka gerokai pavargti, kol lipni ir gana skysta masė perlenda per mėsmalę ir pasiekia žarną.
1. Jei naudojate šviežiai tarkuotas žieveles, keletą valandų jas padžiovinkite nekarštoje orkaitėje.
2. Sumaišykite visus ingredientus su druska ir viską gerai išsukite virtuvės kombainu.
3. Supilkite druską į sausą sandarų indelį. Tinkamai laikoma ir saikingai naudojama, ji tarnaus iki kitų švenčių.
Kaip ir raugiant kopūstus ar agurkus, žinoma daugybė citrinų sūdymo variantų. Bet kuriuo atveju nepavyks išsisukti be pagrindinių ingredientų: citrinų, druskos ir kantrybės, nes geram produktui paruošti reikia bent mėnesio. Čia galioja gero vyno brandinimo taisyklė: kuo ilgiau, tuo geriau. Sūdytas citrinas vėsioje vietoje galima išlaikyti apie metus.
Sūdant citrinas užtenka ir anksčiau išvardytų produktų, bet niekas nedraudžia pažaisti su prieskoniais. Į stiklainį galima įberti šiek tiek cukraus, įdėti keletą gvazdikėlių, cinamono lazdelę ar šakelę rozmarino, įpilti ciberžolės, garstyčių grūdelių, anyžių sėklų arba paprikos miltelių.
Įsisūrėjusias citrinas galima pjaustyti, trinti, naudoti visas ar tik žievelę. Patyrę virtuvės meistrai sako, kad jei receptas reikalauja sūdytų citrinų, bandyti keisti jas šviežiomis yra tiesiog beviltiška.
Prieš naudojant iš sūrymo išimtas citrinas rekomenduojama lengvai nuplauti šaltu vandeniu, kad nusiplautų druskos perteklius.
Sūdytos citrinos idealios su kepta žuvimi, mėsa, troškinta paukštiena ar ėriena. Jos sudaro tvirtą sąjungą su alyvuogėmis ar artišokais. Jų žievelė idealiai tiks greitiems makaronams su keptu česnaku. Citrinos pagyvina bulvių salotas ir kruopų salotas, idealiai tinka kuskusui. Smulkintų citrinų gabaliukai ar tik jų žievelė gali būti naudojama įvairiems padažams gaminti.
1. Citrinas kruopščiai nuplaukite, nupjaukite jų galiukus.
2. Giliai pjaudami (tik visiškai neperpjaudami) padalykite į keturias dalis.
3. Įpjautas citrinas sustatykite į dubenį ir kiekvieną apiberkite druska. Taikykite, kad jos pakliūtų į vaisiaus vidurį. Jei naudojate, įberkite maždaug po ketvirtį šaukštelio cukraus.
4. Indą uždenkite ir palikite šaldytuve 1–2 paroms, kol jame atsiras šiek tiek sulčių.
5. Išsiskyrusį skystį perpilkite į stiklainį (0,5–07 l), kuriame laikysite citrinas, ir stipriai spausdami sukiškite ten vaisius, kol citrinos bus apsemtos savo sulčių. Geriausia rinktis stiklinį indą su sandariu, į vidų gaubtu dangteliu, kad vaisiai nekiltų į viršų. Jei tokio neturite, pasinaudokite laiko patikrintu metodu – paslėkite jas švariu akmenėliu.
7. Sandariai uždarykite stiklainį ir 4–6 savaitėms palikite šaltai.
1. Įpilkite į prikaistuvį puodelį vandens, sudėkite imbierą, cukrų ir kaitinkite maišydami, kol cukrus ištirps. Nukoškite mišinį ir leiskite sirupui atvėsti. Britai šį sirupą vadina džindžerete (gingerette).
2. Jeigu nenorite fermentuoti, galite naudoti šį sirupą gėrimui su ledukais, sodos ar grynu vandeniu pasigaminti.
3. O jei pasiryžote daryti imbierinį alų, per piltuvėlį supilkite į indą mieles, sirupą, citrinų sultis ir vandenį. Užsukę indą gerai sukratykite, kol mielės ištirps. Pastatykite indą kambario temperatūroje, kur nėra tiesioginių saulės spindulių. Laikykite 1–3 dienas arba kol gėrimas pradės palengva putoti. Nepamirškite, kad nuolat reikia „išleisti garą“ atidarant indą.
4. Dabar jau galite dėti gėrimą į šaldytuvą – fermentacija sulėtės, bet butelį būtina atidaryti ir uždaryti kiekvieną dieną.
Suvartokite gėrimą per savaitę.
1. Avinžirnius gausiai užpilkite vandeniu ir palaikykite 4–7 valandas. Vandenį nupilkite, avinžirnius perskalaukite ir užpilkite šviežiu. Virkite 2 valandas.
2. Į išvirtus ir atvėsusius avinžirnius supilkite alyvuogių aliejų, sezamų pastą tahini, česnaką, prieskonius, įspauskite citrinos sultis, sudėkite džiovintus pomidorus. Viską labai gerai sutrinkite elektriniu trintuvu.
3. Patiekite su duonele ar daržovių lazdelėmis.
1. Avinžirnius užmerkite iš vakaro, išbrinkusius virkite apie 20 minučių
2. Išvirusius avinžirnius sudėkite į elektrinę trintuvę su visais ingredientais ir trinkite iki vienodos kreminės masės. Jei ji per tiršta – įpilkite daugiau vandens ir pagal skonį tikrinkite, ar netrūksta prieskonių.
Norintiems intensyvesnio ar išskirtinio skonio verta išbandyti humusą su daugiau česnakų, čili prieskonių ar pridėti saulėje džiovintų pomidorų, juodųjų alyvuogių. Bandydami galite sukurti savo vardo humuso receptą.
Jo galima ragauti su agurkais, morkomis, salierais, pomidorais, pita, lavašu, traškučiais, duonos lazdelėmis ar duona. Ir patartina humusą iš dubens dažyti, o ne tepti. Pavyzdžiui, sulenkiate gabalėlį pitos pusiau ir kampu semiate humuso. Tuo pačiu ir pirštus apsilaižysite.
Paprasčiausia guminukų formulė – skystis ir stingdymo medžiaga. Iš pastarųjų populiariausia želatina, bet jei dėl kokių nors priežasčių šis produktas netinka, ją galima keisti pektinu ar agaru. Dalį cukraus galima keisti ar net vietoje jo naudoti gliukozės sirupą. Šių produktų pasirinkimas gali keisti saldainių konsistenciją, bet tikrai ne kokybę. Tiesiog rinkitės patiems priimtiniausią variantą.
Lygiai taip pat galima žaisti skoniais ir spalvomis. Gaminant saldainius, galima naudoti grynas sultis arba vandenį, nuspalvintą ir paskanintą uogų sunka (aviečių, juodųjų serbentų ar spanguolių). Jei naudosite neišraiškingos spalvos sultis, pavyzdžiui, obuolių, nuspalvinkite jas ryškesniu skysčiu (burokėlių, vynuogių sultimis).
Saldainiams skirtų formelių galima įsigyti specializuotose parduotuvėse, bet jei nesinori tam švaistyti pinigų, puikiai tiks, ką turite po ranka: iš saldainių dėžučių išimtos plastikinės formelės ar silikoninė forma ledukams šaldyti. Jei nieko panašaus namuose nėra, galima tiesiog supilti želė į lygią formą, o sustingus ją supjaustyti gabaliukais ar išspausti sausainių formelėmis.
Tokie saldainiai sandariame inde šaldytuve gali stovėti keletą savaičių.
1. Keletu šaukštų sulčių užpilkite želatiną ir palikite išbrinkti.
2. Likusias sultis supilkite į puodą, įberkite cukraus ir keletą minučių pavirkite.
3. Puodą nuimkite nuo ugnies. Sudėkite išbrinkusią želatiną ir viską labai gerai išmaišykite, kol želatina visiškai ištirps.
4. Palikite skystį keletą minučių praaušti. Tuo metu saldainių formeles lengvai patepkite aliejumi – kad saldainiai dailiau išsiimtų.
5. Skystį išpilstykite į formeles ir kelioms valandoms palikite šaltai sustingti.
6. Išimkite saldainiukus iš formelių. Jei norite puošnesnių saldainių, prieš patiekdami, galite juos apvolioti cukruje. Želė gabaliukai nelips vienas prie kito, jei išėmę iš formelių juos apvoliosite krakmole.
1. Nupjaukite apelsinų galus, tvirtai prilaikydami statykite po apelsiną ant pjaustymo lentelės ir nupjaukite žievelę. Nebijokite, jei nusipjaus truputis paties apelsino, tai tik suteiks žievelėms daugiau aromato.
2. Supjaustykite žieveles siauromis juostelėmis, suberkite į puodą, užpilkite šaltu vandeniu, statykite puodą ant viryklės ir užvirinkite. Kai tik užvirs, vandenį nupilkite, perplaukite žieveles šaltu vandeniu, tada vėl užpilkite šaltu vandeniu ir vėl užvirinkite. Tokiu būdu apvirkite žieveles 3 kartus.
3. Avirtas žieveles pasverkite, vėl suberkite į puodą ir apiberkite tokiu pat kiekiu cukraus, kiek svėrė pačios žievelės. Užpilkite šaltu vandeniu, kad žievelės būtų vos apsemtos. Užvirinkite ir leiskite virti ant labai silpnos ugnies 30min.
4. Nukelkite puodą nuo ugnies ir leiskite gerai atvėsti.
5. Išgriebkite žieveles ir paskleiskite ant grotelių. Leiskite joms išdžiūti kambario temperatūroje mažiausiai 24 val.
6. Išdžiūvusias žieveles apvoliokite cukruje arba tirpdytame šokolade. Dalinkitės su mielais žmonėmis ir mėgaukitės patys!
1. Apelsinus nulupkite ir kruopščiai pašalinkite baltąją žievelę.
2. Skilteles atskirkite ir supjaustykite nedideliais gabaliukais.
3. Užpilkite cukrumi ir palikite bent valandą pastovėti, kad išskirtų sultys.
4. Nurinkite į paviršių iškilusias sėklytes. Suberkite likusius ingredientus ir prieskonius.
5. Puodą dėkite ant ugnies ir kartais pamaišydami užvirkite.
6. Sumažinkite kaitrą ir kartais pamaišydami virkite gerą valandą, kol puode liks maždaug trečdalis buvusio apelsinų kiekio.
7. Jei naudojate, prieš nuimdami puodą nuo ugnies, įberkite pektino.
8. Uogienę ataušinkite ir išpilstykite į švarius stiklainiukus.
Patarimai:
- Tokią uogienę laikykite šaltai. Jei norite jos pasigaminti daugiau ir saugoti sandėliuke, teks pilti daugiau cukraus.
- Galima naudoti ir smulkintą apelsinų žievelę. Tokiu atveju juos reikės labai kruopščiai nuplauti ir itin plonai nulupti. Žieveles įmaišykite viską pavirę 30–40 minučių.
Kalbėdami apie nugą, paprastai įsivaizduojame baltą saldėsį su riešutais, bet žinomos ir kitos jos variancijos: rudoji nuga ar primenanti šokoladinį saldainį. Šio skanėsto gamybai dažniausiai naudojamos pistacijos ar migdolai, bet ne mažiau skani nuga ir su lazdyno ar graikiniais riešutais.
Nugos gamybai namuose reikia ne tik nusiteikimo, bet ir atitinkamų priemonių. Gaminant bus sunku išsiversti be cukraus termometro, nes „iš akies“ nustatyti verdančio cukraus ir medaus temperatūrą be galo sunku, o šio saldėsio gaminimas reikalauja tikslumo.
Antras sunkumas – specialus popierius, naudojamas tam, kad lipnią masę vėliau būtų įmanoma paimti į rankas. Paprastai receptuose nurodoma naudoti vaflių ar vadinamąjį valgomą ryžių popierių. Deja, mūsų parduotuvėse jo rasti sudėtinga, todėl tenka ieškoti kitos išeities.
Jei nesibaiminate, kad nuga bus „įrėminta“ į kietą traškią plutelę, galima naudoti ir ryžių popierių, skirtą azijietiškams suktinukams. Jis neišsileis ir liks kietas, o tai kartais gali pasirodyti kaip trūkumas. Kai kas verčiasi su folija ar maistine plėvele: iškloja ja skardą ir patepa aliejumi. Galima daryti dar paprasčiau: nugą įrėminti šokolade arba tarp paprastų vaflių.
1. Sausoje keptuvėje švelniai pakepinkite riešutus.
2. Į didelį puodą supilkite cukrų, sirupą, medų ir vandenį. Kaitinkite ant vidutinės ugnies, kol cukrus ištirps. Vandenyje pamirkytu šepetėliu nuplaukite puodo kraštus, kad ant jų neliktų cukraus kristalų. Į puodą įdėkite termometrą ir kartais pamaišydami viską kaitinkite iki 143 laipsnių.
3. Kol cukrus kaista, pasiruoškite skardą (maždaug 35x27 cm). Išklokite ją maistine plėvele, tuomet patepkite aliejumi ir išklokite ryžių popieriumi. Jei popieriaus lapai dengia vienas kitą, apkarpykite juos.
4. Kai kaitinamo cukraus sirupo temperatūra pasieks 132 laipsnius, aukštame inde mikseriu pradėkite plakti su druska sumaišytus kiaušinių baltymus. Kai baltymai ims standėti, suberkite 2 šaukštus cukraus ir plakite iki standžių blizgių putų. Jei putos susiformuos greičiau, nei užkais sirupas, nustokite plakti ir keliais sūkiais atkurkite jas prieš pats pilant sirupą.
5. Cukrui užkaitus iki 143 laipsnių, nuimkite puodą nuo ugnies ir, nustatę vidutinį plakimo greitį, nuolat maišydami, samčiu ar piltuvėliu pamažu pradėkite pilti sirupą į išplaktus baltymus. Dirbkite atsargiai, kad nenusidegintumėte verdančiu sirupu!
6. Kai viską supilsite, padidinkite mikserio greitį ir plakite dar 5 minutes, kol masė bus standi, tiršta ir blizgi.
7. Jei naudojate, supilkite ekstraktą ir gerai išmaišykite.
8. Į šią masę supilkite pakepintus riešutus ir gerai apmaišykite.
9. Viską pilkite į ryžių popieriumi ištiestą skardą, kiek įmanoma, išlyginkite aliejumi pateptu peiliu ar mentele ir užklokite ryžių popieriumi. Ant viršaus uždėkite kepimo popieriaus lapą ir paslėkite nugą atitinkamo dydžio knyga ar lentele. Palikite keletą valandų ataušti kambario temperatūroje.
10. Nugą pjaustykite aliejumi pateptu peiliu. Laikas nuo laiko jį teks nuplauti, nes tai labai lipnus skanėstas. Pjaustytus nugos gabalėlius laikykite vėsiai, suvyniotus į kepimo popierių, kad jie neliptų vienas prie kito. Šaldytuve nuga gali stovėti ir keletą savaičių.
Pagal siūlomą receptą pagaminta chalva bus minkštesnė ir tąsesnė, nei įprasta saulėgrąžų ir labiau primena saldainius.
Suvyniotą į maitinę plėvelę šį gardėsį šaldytuve galima laikyti apie mėnesį. Jei liks ką laikyti, žinoma.
1. Puode ištirpinkite medų ir kaitinkite iki 115 laipsnių. Jei neturite termometro – tol, kol į šaltą vandenį įlašintas medus suformuos rutuliuką.
2. Nuimkite puodą nuo ugnies ir palikite šiek tiek praaušti.
3. Įmaišykite vanilę ir riešutus.
4. Sudėkite sezamų pastą ir viską gerai išmaišykite.
5. Pasirinktą indą ištepkite aliejumi ir išklokite maistine plėvele.
6. Supilkite masę į indą ir padėkite į šaldytuvą bent parai ar 36 valandoms, kol cukrus susikristalizuos.
1. Migdolus užliekite vandeniu ir palikite 20 minučių.
2. Vaflių lakštus įvyniokite į maistinę plėvelę ir sutrinkite į mažus trupinėlius.
3. Ištirpinkite baltąjį šokoladą – dubenėlį su juo uždėkite ant puodo ir kaitinkite iki tol, kol šokoladas suskystės. Maždaug du trečdalius ištirpinto šokolado sumaišykite su keliais šaukštais vaflių trupinių.
4. Imkite po gabalėlį šokolado-vaflių masės ir formuokite rutuliukus. Į jų vidų įdėkite migdolo riešutą be luobelės. Viską reikia daryti itin greitai, nes šokoladas per visą šį laiką turi išlikti karštas.
5. Pagamintus rutuliukus pusvalandžiui dėkite į šaldytuvą. Vėliau juos išimkite ir pamirkykite likusiame skystame šokolade bei apvoliokite kokoso drožlėse.
1. Į didelį puodą supilkite pieną ir cukrų. Leiskite lėtai užvirti ir sumažinkite kaitrą.
2. Nuolat pamaišydami kaitinkite pieną, kol jo liks maždaug pusė kiekio, apie 30 min.
3. Puodą nukelkite nuo ugnies, įmaišykite sviestą ir palikite pieną ataušti bei sutirštėti.
