„Piktieji pieštukai“ arba „penne all‘arrabbiata“
Pyktis slypi pavadinime. Tai pirmasis ir šiek tiek „lengvesnis“ piktybės variantas – pradedantiesiems. Čia specialiai akcentuojame pyktį, o ne pikantiškumą, nes itališkas būdvardis „arrabbiata, arrabbiato“ reiškia „supykusi“, „supykęs“. Kas mums atsitinka, kai smarkiai supykstame? Paraudonuojame. Valgydami šį patiekalą irgi raudonuosime lyg būtume supykę, o šią reakciją sukels aitrusis pipiras – „peperoncino“.
Tinka ir intelektualams. Iš pirmo žvilgsnio – gal nelabai, gal pernelyg čia viskas paprasta, bet pasižiūrėkite porą Italijos kino šedevrų – Marco Ferreri „La grande abbuffata“ („Didysis apsirijimas“) su Marcello Mastroianni, Philippe Noiret, Ugo Tognazzi ir suprasite: klasika yra klasika. Tiek kino, tiek gastronomijos. Na, o paskui dar būtinai pažiūrėkite Federico Fellinio „Roma“ ir galutinai bus aišku: Italijos kinas be supykusių pieštukų pastos negalėjo gyventi.
Gomurį gelbės pekorinas. Ir vis tik šis receptas labiau skirtas pikantiško maisto pradedantiesiems. Kodėl? Yra du kvapnūs ingredientai, kurie šiek tiek prigesina „peperoncino“ pyktį. Pirmasis – kietasis avies pieno sūris „pecorino romano“. Tipiškas Lacijaus regiono sūris rodo, kad šis patiekalas priklauso Romai, ką pripažino ir Federico Fellinis. Beje, visiškai šiuo atveju netinka parmezanas, granapadanas ir kiti karvės pieno kietieji, nes jie suteiks bereikalingą saldumo pojūtį.
Antrasis pikantiškumo „gesintuvas“ – šviežios, kapotos petražolės. Kuo jų daugiau, tuo mažiau pastoje jausite pykčio.
Derinimas. Paprastas, pigus, be pretenzijų baltasis „Castelli Romani“ iš „trebbiano“ vynuogių. Neverta užsigerti putojančiais, nes burbuliukai sustiprina pikantiškumo pojūtį burnoje.
Ingredientai (4 asm.):
- 320 g „bronzinės“ „penne“ formato pastos;
- 2 prinokę dideli pomidorai;
- 1 skiltelė česnako;
- 1 aitrusis pipiras „peperoncino“ (šviežias arba džiovintas);
- pluoštelis petražolių;
- 1/2 stiklinės tyro alyvuogių aliejaus;
- sūrio „pecorino romano“, tarkuoto.
Gaminimas:
1. Įpilkite į puodą 1,5 litro vandens, užvirinkite, pasūdykite kokybiška stambia druska
2. Supilkite pastą ir virkite 1–2 minutėmis trumpiau, nei nurodyta ant pakuotės.
3. Sutarkuokite pomidorus taip, kad nusiluptų odelė, ją išmeskite, minkštimą pasilikite.
4. Keptuvėje pakaitinkite aliejų, įmeskite česnako skiltelę, kai pagels, pašalinkite.
5. Į keptuvę supilkite pomidorų minkštimą ir kelias minutes pakaitinkite.
6. Supjaustykite skiltelę aitriojo „peperoncino“, pašalinkite sėklas.
7. Suberkite „penne“ į keptuvę su pomidorų minkštimu, suberkite „peperoncino“, pakaitinkite.
8. Patiekdami lėkštėje pašlakstykite tyru alyvuogių aliejumi, pabarstykite tarkuotu „pecorino romano“ sūriu ir smulkintomis petražolėmis
„Ajo, ojo“
Ką reiškia pavadinimas? Mes jo net neišversime į lietuvių kalbą. Užsienio turistai, pamatę Romos užeigų valgiaraštyje šią keistenybę – „ajo – ojo“ susimąsto – ką visa tai galėtų reikšti. Sužinoję, jog kalbama apie labai pikantišką patiekalą, pradeda linkčioti galvomis – viskas aišku, pakramtai ir pradedi rėkti „ajo – ojo“...
Visai ne! Kadangi tai tipiškas Lacijaus ir Romos liaudies patiekalas, o Romos liaudies šnekta neatitinka klasikinės italų kalbos fonetikos išeina štai kas: iš „aglio“ (česnakas) – „ajo“, iš „olio“ (aliejus) – „ojo“. Tiesa, neapoliečiai sako, kad čia jų receptas. Kas ten žino...
Pikantiško maisto profesionalams. Štai kam skirtas šis spagečių receptukas! Jį nėra sunku pasigaminti, bet nėra lengva pasigaminti idealiai tiksliai. Vienaip ar kitaip – jeigu nemėgstate aštraus maisto, geriau nė nebandykite. Šis patiekalas subalansuotas persivalgiusiems mėsos ir tiems, kurių virškinimo sistema rodo tam tikrus tingėjimo ženklus. Galinga vitamino C ir natūralaus antibiotiko bomba! Ir žinoma, stiprus afrodiziakas (bet valgyti turėtų jis ir ji – abu).
Dvigubas pikantiškumas. Jį suteikia du pikantiški ingredientai – česnakas ir aitrusis „peperoncino“. Idealus atvejis – naudoti šviežią, nedžiovintą Kalabrijos „peperoncino“. Tokiu atveju jis ne tik degins burną, bet suteiks šviežio aromato.
Kadangi ingredientų yra tik keturi (neskaitant druskos) – spagečiai, alyvuogių aliejus, „peperoncino“ ir česnakai – juos reikėtų atrinkti itin kruopščiai. Ypač svarbi „rišamoji“ recepto medžiaga – alyvuogių aliejus. Jis irgi turėtų būti smagiai pikantiškas!
Perspėjimas: šio patiekalo gaminimas pareikalaus tiesioginio pirštų sąlyčio su aitriuoju „peperoncino“. Todėl vertėtų išsyk – kol dar nepasitrynėte akies ar kitų kūno vietų – kruopščiai nusiplauti rankas.
Derinimas. Pirmąsyk ragaujant geriausiai tiktų šaltas negazuotas vanduo. Vėliau galima derinti su visais, egzotiškų aromatų nepritvinkusiais baltaisiais.
Ingredientai (4 asm.):
- 320 g „chitarra“ arba spaghetti pastos;
- 4 skiltelės česnako;
- 1–2 aitriojo pipiro „peperoncino“ ankštelės;
- 1/2 stiklinės tyro alyvuogių aliejaus.
Gaminimas:
1. Įpilkite į puodą 1,5 litro vadens, užvirinkite, pasūdykite kokybiška stambia druska.
2. Išvirkite pastą keliomis minutėmis trumpiau, nei nurodyta ant pakuotės.
3. Supjaustykite „pepperoncino“ ankštis, pašalinkite sėklas.
4. Smulkiai sukapokite (netrinkite, netraiškykite) česnakus.
5. Pakaitinkite ant silpnos ugnies keptuvėje alyvuogių aliejų, supilkite česnakus, „pepperoncino“. Kai česnakai vos vos sušils, skubiai išjunkite ugnį.
6. Nelabai kruopščiai nukoškite pastą, pasilikite šiek tiek virimo vandens.
7. 2–3 minutes kaitinkite spagečius keptuvėje, maišydami su pastos virimo vandeniu.
8. Jokio sūrio, jokių papuošalų!
