Rugsėjį Vilniaus universitete (VU) su studentais susitikęs E.Macronas kalbėjo apie karinės gamybos svarbą, tvirtino, kad ES šalys dažniausiai yra JAV pramonės klientės.
„Amerikiečiai, žinoma, yra mūsų partneriai, bet čia vėl priminsiu suverenumą. Jei kalbame apie partnerius, tai privalome turėti galimybę juos pasirinkti, o ne būti nuo jų priklausomi. Jei visiškai priklausysime nuo JAV įrangos, neturėsime galios veikti“, – pabrėžė Prancūzijos prezidentas.
E.Macronas tikino, kad NATO „mus išmokė veikti kartu, o dabar galime perkelti patirtį į Europos lygmenį“.
„Labai svarbu, kad Europos šalys galėtų pačios apsiginti. Jūs galbūt manote, kad jūsų saugumą užtikrina NATO. Bet negalime visada pasitikėti galia, kuri yra kitoje Atlanto pusėje ir kuri daugiau dėmesio skiria ne mums, o Kinijai“, – VU kalbėjo Prancūzijos lyderis.
„Vieningas grėsmių apibrėžimas“
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Gynybos analizės centro analitikas Liudas Zdanavičius sako, kad svarbiausias Lietuvos interesas – jog bet koks Europos gynybinių pajėgumų vystymas nekonkuruotų su NATO pajėgumų vystymu, taip pat nesilpnintų ryšių su JAV ir Jungtine Karalyste.
Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorės, politologės Margaritos Šešelgytės, jei laikome JAV „pasaulio policininku“ ir Europos saugumo garantu, strateginė autonomija, galimai išstumianti JAV iš Rytų Europos, „būtų žalinga“.
Ji atkreipė dėmesį, kad nėra garantijų dėl JAV suinteresuotumo būti šiame regione. „Neturime garantijų, net jei Trumpas nebus išrinktas [prezidentu], kad JAV ilgalaikėje perspektyvoje laikysis įsipareigojimo Europos valstybėms.
Nes JAV galia šiek tiek mažėja, iškyla naujos galios. Ir kova su tokiomis naujomis galiomis kaip Kinija gali iš JAV pareikalauti daug daugiau resursų, negu jos galėtų skirti. Europoje esantys resursai gali būti reikalingi tai kovai“, – 15min sakė politologė.
L.Zdanavičiaus teigimu, Europos valstybėms labai trūksta karinių pajėgumų, jų daugumoje šalių labai stipriai sumažėjo po Šaltojo karo.
„Sprendimų priėmėjai dažnai nematė didelio karinių pajėgumų poreikio, gynybos finansavimas nebuvo prioritetas, buvo tam tikrų iliuzijų, kad konvencinis karas vargu ar bevyks. Tačiau praktika rodo, grįžtame į konvencinių konfliktų epochą tarp potencialiai lygiaverčių varžovų“, – sakė jis.
Vis dėlto tyrėjas gyrė Prancūziją dėl pastaruoju metu didinamų išlaidų gynybai. „Žinoma, galėtų ir greičiau tai daryti, tačiau, lyginant su 2017 metais, 2021 metais Prancūzijos nominalios gynybos išlaidos išaugs 22 proc., tai vyksta nepaisant pandemijos sukeltų ekonominių problemų“, – 15min sakė jis.
Anot M.Šešelgytės, Lietuvai Europos autonomija gynybos srityje galėtų būti naudinga.
„Jei tai reikštų, kad Europos valstybės daugiau investuoja į savo gynybos pajėgumus, plėtoja modernius pajėgumus, gynybos sistemas, kurios nėra tokios išskaidytos, nesutampančios kaip dabar.
Skaičiuojama, kad tokio neatsakingo investavimo kaina per metus siekia 26 mlrd. eurų. Jei strateginė autonomija reiškia, kad bus daugiau koordinacijos ir pinigai nebus švaistomi, viskas kaip ir gerai“, – sakė VU TSPMI direktorė.
Tačiau net ir tokiu atveju M.Šešelgytė įžvelgia du iššūkius. Visų pirma, ES šiuo metu neturi pakankamų pajėgumų apginti regiono nuo Rusijos, ji būtų žalinga ir tuo atveju, jei supykdytų JAV. Be to, Europoje egzistuoja skirtingas grėsmių suvokimas.
