Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

NASA erdvėlaivis „Dawn“ šįmet žmoniją supažindins su keistu Cereros pasauliu

NASA „Dawn“ misija artėja prie mistiško iki šiol nepažinto Asteroidų žiedo pasaulio. Padėti įminti šias paslaptis turėtų nykštukinė planeta Cerera, kuri taip pavadinta Romėnų agrikultūros deivės vardu. Iki šiol šis objektas buvo matytas tik akies krašteliu teleskopu „Hubble“, taigi mokslininkus intriguoja, ką sužinosime, kai „Dawn“ pasieks savo tikslą.
NASA zondas „Dawn“, skrendantis aplink nykštukinę planetą Cererą menininko akimis
NASA zondas „Dawn“, skrendantis aplink nykštukinę planetą Cererą menininko akimis / NASA nuotr.

„Kiekvienas, kas kada nors yra žiūrėjęs į naktinį dangų, turėtų būti juo sužavėtas“, – džiaugsmo neslėpė NASA vyriausiasis inžinierius ir Reaktyvinių variklių laboratorijos vadovas Marcas Raymanas.

„Dawn“ nykštukinę planetą Cererą turėtų pasiekti šių metų kovo šeštąją, rašo astrowatch.net. Tuomet erdvėlaivis pasieks nykštukinės planetos orbitą ir 13, 5 tūkst. km atstumu pradės jos charakterizavimą. Vėliau planeta bus stebima iš orbitos taško už 4,4 tūkst. km, dar vėliau – 1, 47 tūkst. kilometrų.

„Dawn“ bus pirmoji kosminė misija, kuri suksis aplink du skirtingus dangaus kūnus.

Kad nukeliautų iš vieno orbitos taško į kitą, „Dawn“ naudos nepaprastas jonų varomosios jėgos sistemas, kurios leis suktis vis arčiau ir arčiau Cereros.

Tai bus jau nebe pirmas kartas, kai „Dawn“ pasieks dangaus kūną. 2011 m. erdvėlaivis pasiekė asteroido Vestos orbitą ir išbuvo vienerius metus trukusioje operacijoje. Taigi „Dawn“ bus pirmoji kosminė misija, kuri suksis aplink du skirtingus dangaus kūnus.

„Cereroje atliksime tokius pat matavimus, kaip ir Vestoje, ir sukursime tokius pat produktus, įskaitant ir geologinius žemėlapius“, – sako M.Raymanas.

Vesta ir Cerera mokslininkams svarbios todėl, kad jos yra Saulės sistemos formavimosi liekanos. Tikėtina, kad abiejuose objektuose yra pirmapradžiai su gyvybe susiję blokai. Mokslininkai mano, kad po Cereros paviršiumi gali slypėti ištisas vandenynas. Jos paviršius greičiausiai sudarytas iš ledo ir įvairių vandeningų medžiagų, tokių kaip karbonatai ir molis.

„Tai yra jaudinanti galimybė tirti egzotišką svetimą ledo ir akmens pasaulį. Tikimės sužinoti, kaip didelis kiekis vandens – didžioji dalis jo greičiausiai bus sušalę, tačiau dalis gali būti ir skystu pavidalu, – keičia šią nykštukinę planetą, – kalbėjo M.Raymanas. – Labiausiai jaudinanti šio ambicingo nuotykio dalis yra ta, kad mes negalime numanyti, kokius atradimus padarysime. Tai yra tyrimų misija. Cerera yra pirmoji atrasta nykštukinė planeta ir didžiausias kūnas tarp Saulės ir Plutono, kurio erdvėlaivis dar neaplankė.“

„Dawn“ taip pat užfiksuos taip laukiamas aukštos kokybės Cereros nuotraukas. Jos bus maždaug 800 kartų geresnės kokybės už tas, kurias esame gavę „Hubble“ teleskopu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius