Įvykio, žymimo GW190521 (tai reiškia, kad jis užfiksuotas 2019 metų gegužės 21 dieną), metu susiliejo 85 ir 66 Saulės masių juodosios skylės ir suformavo 142 kartus už Saulę masyvesnį objektą (dalis masės susijungimo metu išspinduliuojama gravitacinėmis bangomis). Iki šiol masyviausias susijungimo padarinys buvo maždaug 80 Saulės masių juodoji skylė, taigi GW190521 netgi viena iš besijungiančių komponenčių buvo masyvesnė už šį ankstesnį rekordą.
Tyrėjai įvertino, kad vienoje Paukščių Tako dydžio galaktikoje toks susiliejimas galėtų įvykti maždaug kas keliolika milijonų metų; jei vyktų daug rečiau, „LIGO-Virgo“ nebūtų susiliejimo užfiksavęs per tiek laiko, kiek vykdo stebėjimus, o jei vyktų daug dažniau, būtų užfiksavęs jau daugiau nei vieną.
Atradimas iškelia klausimą, kaip susiformuoja tokios juodosios skylės, kurios čia susijungė. Žvaigždžių sprogimai neturėtų suformuoti masyvesnių nei maždaug 65 Saulės masių juodųjų skylių, mat pačios masyviausios žvaigždės sprogsta kaip porinio nestabilumo supernovos, kurių metu iš žvaigždės nelieka visiškai nieko.
Gali būti, kad šios juodosios skylės jau anksčiau patyrė susiliejimų, taigi sistema iš pradžių buvo bent keturnarė. Turbūt galimi ir kiti, egzotiškesni paaiškinimai, bet jų reikės palaukti.
Tyrimo rezultatai „arXiv“.
