Iškastoji fosilija – tai naujai atrastos rūšies skorpionas, pavadintas Gondwanascorpio emzantsiensis vardu. Jis gyveno daugmaž prieš 350 milijonų metų.
„Ankstyvoji gyvybė suklestėjo jūroje, o Silūro periodu, apytiksliai prieš 420 milijonus metų, gyvybė pradėjo keltis iš jūros į sausumą. Pirmąją gyvybės bangą, užlipusią į sausumą, sudarė augalai, kurie Devono periodu tapo vis didesni ir sudėtingesni, – pasakoja R.Gessas, kuris aprašė naująją Gondwanascorpio emzantsiensis rūšį žurnale „African Invertebrate“. – Po šios pirminės sausumos kolonizacijos, iš jūros išlipo augalus ir atliekas valgantys bestuburiai gyvūnai, tokie kaip primityvūs vabzdžiai ir šimtakojai. Baigiantis Silūro periodui, prieš 416 milijonus metų, pirmaisiais sausumos kolonistais jau mito skorpionai ir vorai.“
 |
| Vitvotersrando universiteto / R.Gesso nuotr./Gondwanascorpio emzantsiensis žnyplės |
Prasidėjus Karbono periodui, vandenis paliko ir bestuburiais misti pradėjo mūsų keturkojai protėviai – ankstyvieji stuburiniai.
„Mes jau žinojome, jog Laurazija – superkontinentas, sudarytas iš Eurazijos ir šiuolaikinės Šiaurės Amerikos – buvo plačiai apgyvendintas Silūro ir Devono periodo bestuburių. Tačiau šis superkontinentas tuo metu buvo vandenynu atskirtas nuo piečiau buvusios Gondvanos. Įrodymai apie gyvybės persikėlimą į sausumą iki šiol buvo randami tik Laurazijai priklausiusioje teritorijoje. Tačiau nebuvo jokio įrodymo apie tuo metu gyvenusius sausumos bestuburius Gondvanoje“ – teigia paleontologas.
„Tai yra pirmas kartas, kai mes užtikrintai galime sakyti, kad Devono periodu Gondvanoje jau gyvavo ne tik skorpionai, tačiau ir gyviai, kuriuos jie medžiojo. Dabar mes žinome, jog Gondvana, kaip ir Laurazija, turėjo sudėtingą sausumos ekosistemą, sudarytą iš augalų ir bestuburių. Šie elementai kiek vėliau leido išsivystyti sausumos stuburiniams“, – sako R.Gessas.
