Tačiau kaip tai padaryti nepažeidžiant arterijų ir neužkertant kelio kraujui pasiekti smegenis? Tą nusprendė išsiaiškinti iliustratorius ir gydytojas iš Johno Hopkinso universiteto Medicinos mokyklos.
„Iki šiol tokius specialistus kaip aš, kurie susiduria su sužeidimais, kuriuos sukelia pažeistos galvos ir kaklo arterijos, visada glumino, kodėl greitus sukamuosius galvos judesius atliekančios pelėdos tūkstančiais negyvos neguli miškuose ant žemės, kodėl jų neištinka insultas“, – teigia tyrimo autorius Philippe Gailloud.
Jei žmogus pabandytų galvą pasukti taip staiga ir taip toli, jis pažeistų arterijų sieneles. Tuomet susidarytų krešuliai, kurie sukeltų insultą (be to, mes nusisuktumėme sprandą), pridūrė jis. „Daugelio gyvūnų kakluose (taip pat ir pelėdų bei žmonių) esančios miego ir stuburo arterijos yra labai trapios ir pažeidžiamos net menkiausių kraujagyslių sienelių pažeidimų“, – aiškino specialistas.
Norėdami pamatyti, kaip atrodo pelėdų kraujagyslės, kai sukasi jų kaklai, tyrėjai į dešimties negyvų pelėdų kraujagysles suleido spalvoto skysčio ir naudodami kompiuterinį tomografą stebėjo, kaip mirgantis skystis sklinda pro paukščių arterijas kaip kraujas, pasakojo Fabianas de Kok-Mercado, prisidėjęs prie tyrimo ir tuomet Johno Hopkinso universitete studijavęs medicininės iliustracijos magistrantūrą. Tyrėjai tuomet pasuko pelėdų galvas ir stebėjo, kas vyko.
Padarius nuotraukas kompiuteriniu tomografu, tyrėjai į snieginės, dryžuotosios ir didžiosios raguotosios pelėdos venas suleido į plastiką panašios medžiagos ir tuomet atliko gyvūnų skrodimus, nupiešdami kraujagyslių kelius ir vieta.s
Jie atrado daug anksčiau nežinomų ir unikalių bruožų, sakė F.de Kok-Mercado.
Visų pirma, pelėdų kaklo kauluose – slanksteliuose – esančios skylės yra daug didesnės nei tos, kurios aptinkamos kitų paukščių ir žmonių kakluose. Žmogaus kūne, skylė slankstelyje yra maždaug tokio pat dydžio, kaip ir arterija, tačiau pelėdų atveju – skylė maždaug 10 kartų didesnė nei arterija, teigiama tyrime, paskelbtame žurnale „Science“. Šiose ertmėse arba kanaluose, greičiausiai yra oro pagalvės, kurios sušvelnina galvos sukimo judesį, teigė F. de Kok-Mercado.
„Mes taip pat iš karto pastebėjome, kad šių kanalų nėra dviejuose apatiniuose kaklo slanksteliuose“, – teigė jis. Tai į stygas panašias kraujagysles šiek tiek atlaisvina, kai paukštis suka galvą.
Didelės ertmės ir laisvumas kaklo apačioje padeda paaiškinti, kodėl kraujagyslės netrūksta. Tačiau tai nepaaiškina, kodėl nenutrūksta kraujo tiekimas, kai pelėda pasuka galvą – sukant taip smarkiai, kraujagyslės turėtų būti iš dalies užblokuojamos.
Komanda pastebėjo, kad kaklo arterija prie pat smegenų šiek tiek paplatėja, kas yra neįprasta ir kitiems gyvūnams nebūdinga (kaip ir medžio šaknys, kraujagyslės, toldamos nuo širdies, mažėja). Tyrimo autoriai mano, kad šios padidėjusios sritys gali funkcionuoti kaip rezervuarai, kuriuose gali kauptis kraujas, taigi smegenys turi papildomo kraujo, kai galva pasukama.
Kraujagyslės prie smegenų taip pat gerai sujungtos. Kraujagyslė, vadinama artimąja trišake arterija, jungia priekinę ir užpakalinę pelėdos smegenų dalį, o tai padeda organą aprūpinti kiek įmanoma didesniu kraujo kiekiu.
Kodėl pelėdoms būtina taip smarkiai pasukti kaklą? Todėl, kad jų akys yra vamzdinės, panašios į teleskopą, todėl jų regėjimas puikus, aiškina F. de Kok-Mercado. Tačiau kitaip nei žmonės, kurių akys iš esmės yra rutulio pavidalo, pelėdos negali jų judinti taip lengvai, todėl jos turi sukti galvą.
Šis atradimas – dar vienas pavyzdys, kaip tobulai paukščiai prisitaikę prie aplinkos, kaip jie geba matyti, nepaisant to, kad jų akys yra gana nejudrios.
„Tikiuosi, kad žmonėms ims dar labiau vertinti mūsų planetos gyvybę“, – tikisi F.de Kok-Mercado.
