Pavyzdžiui, 74-erių Keitlin Hjuz, gyvenanti buvusiame George’o Harrisono name (12 Arnold Grove), baisiai pyksta ant turistų, besirenkančių po jos langais net ir nakties viduryje ar itin ankstyvą rytą. Anot moters, lankytojai taksi automobiliais nuolatos važinėja jų gatve, o vasarą iš viso nebūna ramybės.
Ponia Hjuz tikina, kad jai jau iki gyvo kaulo įgriso turistai, nuolat ją akinantys savo fotoaparatų blykstėmis ir besibūriuojantys prie jos durų. Moters kaimynė jau dukart kreipėsi į miesto tarybą, prašydama įvesti specialias taisykles, pagal kurias dirbtų turistinės bendrovės. Tačiau iki šiol miesto valdžia nesureagavo ir žmonės vis dar laukia atsakymų.
O kol valdininkai galvoja, ką daryti, vietos bendruomenė kvartale šalia žymiųjų namų stato užtvaras. Kurios, deja, niekaip neveikia atvykstančių turistų.
Paulo McCartney namas, esantis „Forthlin kelyje“ savo laiku buvo parduotas Nacionaliniam fondui. Tuomet jis paverstas turistine vertybe. Pagal miesto ir muziejaus susitarimą, kasdien į šią vietą gali atvažiuoti tik tam tikras autobusų skaičius. Vis dėlto, Toni Roberts ir jo žmona Reni, kaimynystėje gyvenantys nuo 1970-ųjų, tikina, kad pastaruoju metu turistų skaičius itin išaugo ir ramiai miegoti nebeįmanoma.
„Periodiškai šalia namų susirenka mažiausiai po 200 žmonių, ir tai tampa tikru košmaru“, – piktinasi Reni.
Būtent dėl tokių „The Beatles“ grupės gerbėjų antplūdžių, vietos gyventojai pasirašė peticiją dėl viešosios tvarkos sugriežtinimo, tačiau jokių rezultatų tai neatnešė.
Vietos gidas ir „The Beatles“ žinovas Phillipas Coppelas tikina, jog turistų skaičius mieste išaugo ir pats „Beatlų“ turizmo populiarumo šuolis atsirado dėl to, jog Liverpulis 2008-aisias buvo Europos kultūros sostine. Būtent tuomet „Bitlų“ turizmo kryptis įgavo pagreitį.
