Nužudymai, ypač jaunų vyrų, Hondūre yra dažni. Kaip rodo pastaroji Jungtinių Tautų išplatinta ataskaita, Hondūre žmogžudysčių įvykdoma daugiausiai pasaulyje. Čia 100 tūkst. gyventojų tenka 82,1 žmogžudystė, rašo BBC.
Daugiausiai nužudymų susiję su gaujų kovomis ir prekeivių narkotikais tarpusavio sąskaitų suvedimu. Pusė nužudytųjų – jauni vyrai. Tačiau minėtų studentų atvejis atskleidė visai kitokio pobūdžio nusikaltimą.
Įpainiota policija
A.Vargas DNR buvo surasta ant policijos automobilio. Pasak tyrėjų, privačios apsaugos kameros užfiksavo, kaip tas pats policijos automobilis sekė A.Vargas mašiną. Atlikus teisminį tyrimą paaiškėjo, kad policijos pareigūnai greičiausiai šovė į A.Vargas automobilį ir sužeidė jaunuolį. Studentams sustabdžius savo mašiną, policininkai juos abu nušovė, o jų kūnus išmetė į griovį.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Hondūras |
„Tai didžiulis praradimas, – BBC sakė A.Vargas motina Julieta Castellanos. – Jei kas nors eina gatve ir staiga prasideda susišaudymas ir kas nors žūsta, tai tragedija. Tačiau tragedija dar didesnė, kai ji įvyksta dėl valstybės kaltės ir kai valstybė gina atsakingus už nusikaltimą.“
Išsiaiškinta, kad su minėtu incidentu susiję aštuoni policijos pareigūnai. Keturi iš jų buvo suimti, tačiau dar keturi išvengė atsakomybės tapdami bėgliais.
J.Castellanos įsitikinusi, kad kiti policijos pareigūnai apgynė savo kolegas, leisdami jiems per tyrimą pabėgti.
Spalio pabaigoje įvykusios žudynės sukrėtė Hondūrą. Galbūt todėl, kad J.Castellanos yra ne tik vieno iš tragedijos aukų motina. Ji – Nacionalinio nepriklausomo Hondūro universiteto rektorė, gerbiamas asmuo šalyje.
„Operacija žaibas“
Praėjus savaitei nuo žmogžudysčių, šalies prezidentas Porfirio Lobo atleido aukščiausius postus užėmusius šalies policijos pareigūnus. Buvo panaikintas skyrius, kuriame dirbo policininkai, kaip manoma susiję su žmogžudystėmis.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Hondūras |
Pradėta tirti kai kurių policijos pareigūnų veikla, kai kurie iš jų buvo išsiųsti dirbti į kitas vietas. Valdžia taip pat pradėjo „Operaciją žaibas“ – kariuomenės patruliavimą miestų gatvėse.
Kariuomenės naudojimas gatvės operacijoms Lotynų Amerikoje dažnai itin kritikuojamas. Kritikai tikina, kad saugumas Meksikoje, kur prezidentas Felipe Calderonas dar prieš penkerius metus kariuomenę dislokavo šalies gatvėse kaip priemonę kovojant su narkotikų karteliais, tik dar suprastėjo.
Tačiau atsižvelgiant į smurto ir policijos korupcijos mastus Hondūre, kariuomenės įsitraukimui į šių problemų sprendimą mažai prieštarauta.
Pasak valdžios atstovų, ši operacija iškart patyrė sėkmę.Keletą dienų iš eilės Tegusigalpoje nebuvo įvykdyta nė viena žmogžudystė, o pagrindinių miesto laidojimo namų laukiamasis buvo neįprastai tuščias.
Pokytį buvo galima pajusti ir vienose iš pavojingiausių miesto kaimynysčių, pavyzdžiui El Infiernito arba „Mažajame pragare“.
„Šioje kaimynystėje žmonės negalėjo atlikti paprasčiausių reikalų, nes jiems buvo nuolat grasinama, – pasakojo armijos pulkininkas, atsakingas už „Operaciją žaibas“ Rafaelis Moreno. – Ginkluoti vyrai užimdavo gatves ir visus iš eilės laikydavo savo taikiniais. Jie atimdavo iš žmonių jų mobiliuosius telefonus ar kitus daiktus. Visa tai darydavo visiškai nevaržomi.“
 |
| „Scanpix“ nuotr./Hondūras |
Patikrinimo punktai
Kariuomenė visoje kaimynystėje pastatė patikrinimo punktus, taigi nuo šiol čia vaikai gali žaisti lauke net ir saulei nusileidus, o žmonės po darbų ramiai grįžti namo. Tačiau tai tik trumpalaikė priemonė. „Kariai gatvėse bus tik laikinai – pagal šalies konstituciją, patruliavimas gatvėje nėra karių vaidmuo, – kalbėjo saugumo ministras Pompeyo Bonilla. – Tačiau šiuo metu mums jų reikia.“
P.Bonilla sakė, kad šiuo metu pagrindinis šalies prioritetas – išvalyti policijos pajėgas. Ministro įsitikinimu, iš 14,5 tūkst. policininkų apie 1 tūkst. yra korumpuoti.
„Manau, nusikaltėlis be valdžios yra mažiau pavojingas nei nusikaltėlis su valdžia ir uniforma“, – kalbėjo ministras.
Jokių tiesioginių sąsajų tarp policijos pareigūnų, susijusių su studentų nužudymu, ir prekeivių narkotikais, neaptikta. Nepaisant to, tikima, kad narkotikų karteliai tarp policijos pareigūnų infiltravo ne vieną saviškį it taip apsunkino situaciją Hondūro valdžiai – pastarajai sunku žinoti, kuo galima, o kuo negalima pasitikėti.
Daugelio įsitikinimu, smurtas Hondūre padidėjo po to, kai 2009 metais prezidentas Manuelis Zelaya buvo priverstas pasitraukti iš posto. Pusei šalies piliečių gyvenant žemiau skurdo ribos, o valdžios atstovams užsiėmus politine krize, Hondūras netruko tapti vienu iš svarbiausių kokaino centrų Pietų Amerikoje.
 |
| „Scanpix“ nuotr./J.Castellanos |
„Institucijų kova, karinis perversmas, besitęsiantys skundai dėl tarptautinio Hondūro vyriausybės pripažinimo sustabdė bendradarbiavimą, kuris yra būtinas, norint kovoti su organizuotu nusikalstamumu“, – teigia saugumo ekspertas Jamesas Bosworthas.
Smurtinė aplinka nesustabdė J.Castellanos. Moteris tvirtina ir toliau sieksianti institucinių pokyčių. Be kitų iniciatyvų ji vadovavo ne vienai viešai akcijai prieš smurtą, kuriais siekta išryškinti policijos korupciją.
„Tikiu, kad pasiekėme šį tašką dėl žmonių baimės. Pasiekėme tašką, kai policija pajuto, kad gali daryti ką tik nori. Tačiau tai nėra tai, ko ši šalis nusipelnė“, – įsitikinusi J.Castellanos.
