Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2020 08 21 /16:00

Ar galima dėl privalomos saviizoliacijos atšaukti kelionę į Graikiją ir susigrąžinti pinigus?

Graikija šiuo metu yra vienintelė kryptis, kuria užsakomaisiais skrydžiais lietuvius atostogauti skraidina Lietuvos kelionių organizatoriai. Ji šią savaitę papildė sąrašą šalių, iš kurių grįžus į Lietuvą reikia privalomai 14 d. izoliuotis, tačiau organizatoriai dėl to suplanuotų kelionių kol kas neatšaukia. Į 15min kreipėsi skaitytojai, klausdami, ar gali jie atsisakyti vykti šia kryptimi ir susigrąžinti sumokėtus pinigus.
Turistai Graikijoje liepos mėnesį
Turistai Graikijoje liepos mėnesį / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Dėmesio! Informacija, pateikiama šiame straipsnyje, yra pasikeitusi – kelionės į Graikiją jau yra laikinai sustabdytos. Daugiau skaitykite čia: URM paskelbė aukščiausio lygio įspėjimą dėl Graikijos, organizatoriai stabdo keliones

„Turėčiau kitą savaitę skristi į Graikiją, bet tuomet tektų grįžus 2 savaites karantinuotis. Tam tikrai neturiu galimybės – šeima, darbai, t.t. Kokia tikimybė, kad man atiduos pinigus?“, – rašė viena skaitytoja.

„Tai kaip dabar daryti? Graikija įtraukta į SAM šalių sąrašą, bet organizatoriai kelionės patys neatšaukia, o aš skristi nebenoriu. Agentūra kol kas tyli, o aš noriu tiesiog susigrąžinti pinigus“, – rašė kitas 15min skaitytojas, kuris atostogų turėtų vykti paskutinėmis rugpjūčio dienomis.

Kodėl kelionės neatšaukiamos

Ši situacija, kaip ir daug šiemet, susijusių su pandemijos sukeltais draudimais, yra nauja, tad aiškių, konkrečių ir patikrintų taisyklių dar nėra.

Lietuvos kelionių organizatoriai jau buvo susidūrę su panašia situacija liepos mėnesį, kai Bulgarija, į kurią jau buvo skraidinami poilsiautojai, buvo skubiai įtraukta į paveiktų šalių sąrašą. Organizatoriai tuomet nedelsiant pranešė, kad stabdo keliones į Bulgarijos kurortus.

Tačiau tuomet situacija skyrėsi dėl Užsienio reikalų ministerijos reakcijos. URM Bulgarijai skyrė aukščiausio lygio rekomendaciją dėl kelionių – paskelbė, kad į šalį vykti nerekomenduojama.

Būtent aukščiausio lygio rekomendacija – nevykti į tam tikras šalis – teisiniu ir verslo požiūriu yra vertinama kaip draudimas vykti į tas šalis, kurios suteikia pagrindą keliautojams atsisakyti įsigytų kelionių paketų, yra aiškinusi Lietuvos turizmo asociacija.

Visgi Graikijai URM nepritaikė aukščiausio perspėjimo – tiesiog rekomendavo susilaikyti nuo nebūtinų kelionių. Kaip 15min buvo paaiškinta URM Informacijos stebėjimo ir žiniasklaidos skyriuje, rekomendacijos keliaujantiems rengiamos ir atnaujinamos atsižvelgiant į įvairius veiksnius ir grėsmes.

„Šiuo pandemijos laikotarpiu vienu iš pagrindinių kriterijų įspėjimo lygio keitimui išlieka užsikrėtimo koronavirusu grėsmė keliaujantiems. Atsižvelgus į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenis dėl susirgimų COVID-19 atvejų 100 tūkst. gyventojų didėjimo, įspėjimo lygis vykstantiems į Graikiją 2020-08-17 buvo pakeistas į „Rekomenduojama susilaikyti nuo nebūtinų kelionių“. Situacija yra nuolat stebima, susirgimų skaičiui didėjant arba mažėjant atitinkamai yra peržiūrimos ir atnaujinamos rekomendacijos keliaujantiems“, – rašoma atsakyme 15min.

Į Graikiją gabenančių įmonių „Novaturo“ ir „Tez Tour“ teigimu, kol URM rekomendacija dėl kelionių į šią šalį nėra sugriežtinta, jos neprivalo atšaukti kelionių, tačiau žada suteikti galimybę turistams atidėti jas ateičiai ar pasikeisti kryptį.

„Scanpix“/AP nuotr./Mikonas, Graikija
„Scanpix“/AP nuotr./Mikonas, Graikija

„Keliautojų saugumas ir patogumas yra mūsų pagrindinis prioritetas, todėl jei „Novaturo“ keliautojai po naktinio spendimo nuspręs keisti jau suplanuotos kelionės planus, rekomenduosime ją atidėti ateičiai arba keisti į Sicilijos salą bei Kalabrijos kryptis – jas planuojame pradėti artimiausiu metu“, – BNS šią savaitę sakė „Novaturo“ vadovė Audronė Keinytė.

„Stebime užsienio šalių COVID-19 sergamumo rodiklius, vertiname situaciją konkrečiuose šalių regionuose ir matome, kad kai kuriose jų sergamumo rodikliai maži, nedidėja“, – teigė „Tez Tour“ viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė.

Ar galima susigrąžinti pinigus?

Tai, kad su tokia situacija dar nėra susidurta, pripažino ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) darbuotojai. „Ji yra nauja VVTAT darbo praktikoje bei nėra gauta ginčų, susijusių su analogiškais klausimais, kurie, beje, nėra specialiai reglamentuoti ir teisės aktuose“, – teigiama atsakyme 15min.

VVTAT aiškina, kad turisto teisė nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį yra įtvirtinta Civiliniame kodekse:

  • 6.750 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog turistas turi teisę bet kuriuo metu nutraukti sutartį iki organizuotos turistinės kelionės pradžios. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.750 straipsnio 2 dalimi, jeigu turistas nutraukia organizuotos turistinės kelionės sutartį, kelionių organizatorius gali reikalauti iš turisto sumokėti pagrįstą organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo mokestį.
  • vadovaujantis 6.750 straipsnio 4 dalimi, turistas turi teisę nutraukti sutartį, nemokėdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodyto sutarties nutraukimo mokesčio, be kita ko, jeigu organizuotos turistinės kelionės tikslo vietoje ar visiškai greta atsiranda nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl kurių gali tapti neįmanoma vykdyti organizuotą turistinę kelionę ar nuvežti turistus į organizuotos turistinės kelionės tikslo vietą. Tokiu atveju turistas turi teisę reikalauti, kad jam būtų grąžinti už organizuotą turistinę kelionę sumokėti pinigai, tačiau jam nesuteikiama teisė papildomai gauti žalos atlyginimą.
„Scanpix“/AP nuotr./Mikonas, Graikija
„Scanpix“/AP nuotr./Mikonas, Graikija

VVTAT taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo metu nėra URM rekomendacijos nevykti į Graikiją, tačiau pabrėžia, kad kiekvieną organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo iš vartotojo pusės atvejį reikėtų vertinti individualiai.

„Ypač atkreipiant dėmesį į tokias aplinkybes, kada tarp vartotojo ir kelionių organizatoriaus buvo sudaryta sutartis ir kokia informacija vartotojui apie keliones į Graikiją buvo žinoma sutarties sudarymo metu. Pavyzdžiui, būtų vertinama, ar sudarydamas organizuotos turistinės kelionės sutartį, turistas žinojo ar pagrįstai galėjo numatyti, jog grįžus iš kelionės reikės saviizoliuotis“, – aiškina VVTAT.

VVTAT nagrinėdama ginčą kiekvieną atvejį vertina individualiai ir sprendimą priima nuodugniai išnagrinėjusi ginčo aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus.

VVTAT ragina vartotojus sutarties nutraukimą naudoti tik kaip galutinę priemonę, neradus kitų bendrai priimtinų sprendimo būdų.

„Be to, kadangi situacija yra neįprasta tiek vartotojams, tiek kelionių organizatoriams, VVTAT nuo pat apribojimų turizmo sektoriuje įvedimo pradžios skatino vartotojus ieškoti kompromiso su kelionių organizatoriumi, įvertinti savo galimybes vykti į kelionę vėliau, keisti kelionės kryptį, jei kelionių organizatorius numato tokią galimybę, ar priimti kitokį kompensacijos pasiūlymą, t. y. ieškoti abiem šalims tinkamo sprendimo“, – pataria tarnyba.

VVTAT ragina vartotojus siekti taikaus šalių susitarimo ir įvertinti galimybes dėl sutarties pakeitimo, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip galutinę priemonę, neradus kitų bendrai priimtinų sprendimo būdų.

„Pažymime, kad šioje situacijoje, sąlygotoje nenugalimos jėgos aplinkybių, nėra kelionių organizatorių kaltės, todėl svarbu išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp vartotojų teisių ir verslo prisiimtų įsipareigojimų“, – pabrėžia VVTAT.

Be to, reikia įvertinti, kad pinigų už kelionės sugrąžinimas yra komplikuotas dėl turizmo verslo veikimo principo – iš klientų gauti pinigai būna panaudojami avansiniams mokėjimams partneriams (oro linijoms, viešbučiams, pervežėjams ir t.t.). Lietuvos turizmo asociacijos vadovė Milda Plepytė-Rainienė yra sakiusi, kad patiems kelionių organizatoriams „susigrąžinti tuos pinigus, kuomet yra tokia situacija visame pasaulyje, yra labai sudėtinga“.

Turizmo verslas yra viena labiausiai nukentėjusių sričių per COVID-19 sukeltą krizę. Kelionių organizatorių bendras metinis pajamų kritimas – 33 proc. „Toks drastiškas smukimas lėmė bendrą 4,5 mln. Eur metinį nuostolį, palyginus su prieš metus buvusiu 5,6 mln. Eur bendru metiniu pelnu“, skelbė VVTAT.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius