Jeigu važiuojate į Islandiją, tikriausiai neabejotinai aplankysite Jökulsárlón ežerą, kuris yra ir giliausias, ir žymiausias šalyje. Tačiau vos už puskilometrio nuo jo jūsų laukia įspūdingas vaizdas, apie kurį nemažai keliautojų tiesiog nežino. Tai – Deimantų paplūdimys.
Jökulsárlón ežerą vis užlieja vandenyno vanduo. Per atoslūgį vanduo su visais ledkalniais nuteka į vandenyną. Ledkalniai tirpsta, nuo jų atskyla mažesni gabaliukai, kuriuos bangos stumia į krantą. „Kadangi tai yra juodasis paplūdimys, jis atrodo kaip pribarstytas deimantų. Tai vienas gražiausių Islandijos vaizdų – juodo smėlio paplūdimys su krištoliniai ledais“, – susirinkusiems klausytojams „Adventur“ parodoje pasakojo Islandiją dievinantis keliautojas.
Kada geriausia važiuoti?
„Vieno atsakymo nėra – priklauso nuo žmogaus“, – sakė E.Statkauskas ir išskyrė didžiausius vasaros ir žiemos sezono pliusus bei minusus.
Vasarą galima džiaugtis šviesiomis naktimis, geresniais keliais, šiltesniu oru (vidurkis dienos metu – apie 15 laipsnių), akį džiugins daugiau spalvų ir įvairesnė gyvūnija. Tačiau šiuo metu ir žymiai daugiau turistų, ir gerokai didesnės kainos. Pavyzdžiui, automobilis savaitei liepą gali kainuoti net dvigubai brangiau nei vasarį.
Tuo tarpu žiemos didžiausias pliusas – Šiaurės pašvaistė. Mažesnės kainos, mažiau turistų, galima rasti užšąlusių krioklių bei įlįsti į ledo tunelius. Pastaruosiuose galima ir palaipioti su ledkirčiais, jeigu neturi klaustrofobijos. Didžiausi žiemos minusai – sunkiai pravažiuojami keliai, vėsesnės karštosios versmės, mažiau spalvų, gyvūnijos, ir itin stiprus vėjas, kuris gali nupūsti net automobilius nuo kelio.
Ką reikia žinoti apie automobilius, nakvynę ir maistą
Islandijoje tiek nakvynes, tiek automobilius geriau rezervuotis iš anksto. Islandai nelabai spėja paskui milžiniškus turistų srautus – sezono metu trūksta ir nakvynės vietų, ir automobilių.
E.Statkauskas atkreipė dėmesį, kad prieš susigundant pigiais skrydžiais reikėtų pasidomėti visomis likusiomis kainomis – tiek nakvynės, tiek transporto. „Viskas, kas skirta turistams, o ne islandams, kainuoja brangiau“, – sakė jis.
Paprasto lengvojo automobilio nuoma savaitei liepą gali atsieiti 400-600 eurų. Keturiais ratais varomo, kurį visgi rekomenduoja imti E.Statkauskas, kišenę paplonins net 700-1200 eurų.
Kelionių po Islandiją ekspertas atkreipė dėmesį, kad su paprasta lengvąja mašina tikrai ne viską galima pamatyti šioje šalyje. Daugeliui kelių reikia keturiais ratais varomų automobilių. O jeigu F raide pažymėtu keliu bandysite važiuoti automobiliu, kuris nėra varomas keturiais ratais, ir jums kažkas nutiks, draudimo kompanijos nuostolių nedengs. „Pats rizikuoji, pats ir susimokėk“, – sakė E.Statkauskas, pabrėždamas, kad bet kuriuo metų laiku būtina kasdien stebėti orus ir kelių situaciją.
Viešasis transportas čia taip pat nėra pigus, bilietai kainuoja dešimtimis eurų, tad vargiai pavyks pigiau apsisukti naudojantis juo.
Pasiruoškite, kad maistas restorane čia taip pat kainuoja brangiau – už sriubą, karštą patiekalą ir desertą reikės sumokėti apie 60 eurų. Tuo tarpu kalbėdamas apie maisto kainas parduotuvėse E.Statkauskas sakė, kad kuo toliau, tuo labiau lietuviai nejaučia tokios milžiniško skirtumo nuo kainų namuose. Žinoma, jis Islandijoje brangesnis, bet ne tiek, kad kainos šokiruotų.
Nakvynės E.Statkauskas siūlo ieškotis per „Booking.com“ ir „AirBnb.com“ sistemas. Galima rinktis ir kempingus, kurių kainos žmogui prasideda maždaug nuo 15 eurų. Tačiau kad ir kokią nakvynės vietą rinksitės – būtina prieš ją užsisakant įdėmiai paskaityti informaciją internete, nes jų kokybė labai svyruoja.
Kai kuriose aikštelėse Islandijoje galima miegoti ir automobiliuose, tačiau palapinės ne kempinge verčiau nerizikuoti statyti. Jeigu pastatysite regioniniame parke – galite gauti baudą. „Jau yra tokių atvejų“, – perspėjo E.Statkauskas. Jeigu tai yra ne regioninis parkas, o privati kažkieno žemė, prieš statydamas palapinę turėtumėte gauti savininko leidimą. Tiesa, neatsiklaususieji baudos tikriausiai negautų . „Blogiausiu atveju – atvažiuos ir pasakys, kad susirink daiktus ir išvažiuok“, – sakė jis.
Keturios nuorodos, kurias būtina atsidaryti
- www.vedur.is – orai Islandijoje
- www.road.is – kelis kartus per dieną atnaujinama kelių būklės informacija
- http://en.vedur.is/#tab=quakes – žemės drebėjimų situacija
- http://en.vedur.is/weather/forecasts/aurora – Šiaurės pašvaisčių prognozės
Nebūkite žioplinėjantys turistai
E.Statkausko patarimas – būkite visuomet atsargūs. Islandijoje nėra aptvertų gamtos objektų, leidžiama visur prieiti, bet reikia suvokti patiems, kada tai yra saugu. Pavyzdžiui, juodojo smėlio paplūdimiuose turistai mėgsta tai vytis bangas, tai nuo jų bėgti. E.Statkauskas paragino neužsimiršti tokiose vietose – bangos nebūna vienodos, gali netikėtai atsiristi didesnė banga, kuri žmogų pargriaus ir nuvilks į vandenį.
„Viską reikia stebėti, bet nebijoti. Reikia pagalvoti, kas būtų, jeigu būtų blogai“, – keliautojams patarė E.Statkauskas. Islandijoje gamta yra galinga – tai dėl ištisinio lietaus ar sniego keliai gali tapti itin slidūs ir pavojingi, tai žygyje jus gali užklupti tirštas rūkas, tad reikia būti viskas pasiruošus.
Dagiau patarimų apie kelionę į Islandiją galite rasti E.Statkausko puslapyje http://islandija.info/.
10 priežasčių, dėl ko važiuoti į Islandiją
Ugnikalnio išsiveržimai
Daugiau nei trečdalį pasaulyje lavos sugeneruoja Islandija – vos pusantro karto už Lietuvą didesnė sala. Vidutiniškai ugnikalnio išsiveržimai ten vyksta kas tris-ketverius metus. Paskutinis buvo 2015 m. vasario pabaigoje, tad E.Statkauskas šyptelėjo, kad laikas gal jau tiksi. Tačiau nuramino – tų išsiveržimų bijoti nereikia. Jie yra akylai stebimas reiškinys, jeigu tik po ugnikalniu kas nors suvirpa, iškart apie tai sužinoma ir perspėjami žmonės.
Geizeriai ir geoterminės zonos
Karštosios versmės
E.Statkauskas ir patarė, kad įdomiausia į jas lįsti ne pagrindiniuose turistiniuose objektuose, o klaidžiojant tarp Vakaruose esančių fjordų – ten galėsite mėgautis ir privatumu, ir sutaupyti pinigų.
Tirpstantys ledynai
Ledkalnių ežerai
„Gaila, kad tirpsta ledynai, bet dėl to atsiranda daug gražių dalykų, pavyzdžiui, ledkalnių ežerai“, – susirinkusiems klausytojams sakė E.Statskauskas. Jis aiškino, kad kai ledo liežuvis slenka žemyn, jis pasiekia tokią vietą, kur ledai lūžta. Toje vietoje temperatūra jau paprastai būna aukšta, ir tirpstantis vanduo suformuoja ežerą.
Vienas įdomiausių ežerų – Jökulsárlón, kuris yra ir pats giliausias šalyje. Ten plaukioja net ruoniai, žuvys, nes kai vandenyno vanduo pakyla, šis ežeras būna užliejamas. Jam atslūgus dalis vandenyno gyvūnijos lieka ežere. Jis sužavėjo jau ne vieno Holivudo filmo kūrėjus. Šią vietą atpažins mačiusieji filmus apie Betmeną, Larą Kroft ir Džeimsą Bondą. Filmui „Pasveikink mirtį kitą dieną“ ežeras net buvo užtvenktas ir užšaldytas.
Juodo smėlio paplūdimiai
Spalvotieji kalnai
Kriokliai
Šviesios vasaros naktys
E.Statkausko teigimu, verta bent vieną kartą išsiruošti į naktinį žygį birželio mėnesį – tuomet per kelias valandas bus galima pamatyti ir saulėlydį, ir saulėtekį.
Šiaurės pašvaistės
