Populiarus kelionių portalas rašo, kad vienas geriausių art deco pavyzdžių Kaune – Centrinio pašto rūmai, kurie kartu su bankais, valstybiniais pastatais, tokiais kaip Kauno savivaldybė, ir kitomis institucijomis diktavo toną naujam Lietuvos istorijos ir nacionalinio charakterio tarpsniui.
Minima, kad prie šių architektūrinių tendencijų prisijungė daug kultūrinių įstaigų, teatrų, kino teatrų, taip pat ir Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia.
Kauno miestui už ypatingą modernistinės architektūros veidą 2015-aisiais metais buvo suteiktas Europos paveldo ženklas, unikalus šios architektūros tinklas pateko į preliminarųjį UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Visą kultūros paveldo objektų sąrašą rasite čia.
„Lonely Planet“ Kauną įvardijo tarp 11 TOP art deco krypčių:
Durbanas, Pietų Afrika
Kasablanka, Marokas
Neipyras, Naujoji Zelandija
Los Andželas, JAV
Kaunas, Lietuva
Šanchajus, Kinija
Mumbajus, Indija
Bafalas, JAV
Sent Petersbergas, JAV
Montevidėjas, Urugvajus
Detroitas, JAV
Po Pirmojo pasaulinio karo, Lenkijos kariuomenei okupavus Lietuvos sostinę Vilnių ir rytinę šalies dalį, Kaunas tapo sostine ir svarbiausiu Lietuvos miestu. Lietuvos valdžia, inteligentija ir pramonė persikėlė į Kauną. Kaunas tapo moderniu laisvos Lietuvos simboliu. Prie to prisidėjo ir dėkingos aplinkybės: visuomenė buvo pasirengusi pokyčiams, miestui reikėjo įvairios paskirties pastatų, o juos projektuoti galėjo talentingi, gabūs, mokslus užsienyje baigę ir į Lietuvą grįžę šviežių idėjų pasisėmę architektai.
Tapęs valstybės sostine ir europietišku centru XX a. pirmoje pusėje Kaunas netikėtai įgijo unikalią reikšmę Europos žemėlapyje. Kurdami pažangų miestą jaunos valstybės architektai darniai įsiliejo į europinį kontekstą. Laikinojoje sostinėje kylantys atskiri pastatai, kvartalai ir kompleksai darė didžiulę įtaką viso miesto įvaizdžiui.
Kaunas tapo mokslo, kultūros, švietimo centru: įsteigtos tokios institucijos kaip Lietuvos universitetas, Meno mokykla, Aukštieji kūno kultūros kursai, Dramos ir Operos teatrai, radijas, Karo muziejus, astronomijos observatorija. Kaune sparčiai vystėsi pramonė, vyko aktyvus europietiškas gyvenimas, didelis dėmesys skirtas kultūrai ir sportui. Atsižvelgiant į tai, 1939 m. pastatyta Sporto halė, kurioje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė antrą kartą laimėjo Europos čempionų titulą, tarsi apvainikuodama Kauną Europos akivaizdoje.
Šis Kauno virsmas europiniu miestu paliko ryškius pėdsakus vėlesniame Lietuvos valstybės vystymesi: nulėmė šalies norą kovoti dėl laisvės, išsiveržti iš sovietinės okupacijos, suformavo miesto mentalinį identitetą bei fizinį veidą. Tai tik antras architektūros periodas (be baroko), kada Lietuvos architektūra žengė koja kojon su visa Europa. Per 20 metų suformuota gausi Kauno tarpukario architektūra, jos tanki koncentracija mieste yra unikalus reiškinys visoje Europoje, tarptautiniame modernizmo kontekste atspindintis tiek tuometines Bauhaus stiliaus tendencijas, tiek išskirtinę tautiškumo, lietuviškumo stilistiką, išskiriančią modernią ir kokybišką Kauno tarpukario architektūrą iš bendro Europos konteksto.
