Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Lietuvos laivyno 100-metis: gręžiamasi į jūrinę istoriją

Lietuvos Jūrų muziejus kviečia paminėti kitąmet vyksiantį Lietuvos laivyno 100-metį specialia programa „Lietuva – jūrinė valstybė“. Šio ambicingos programos tikslas – paskatinti lietuvius suvokti jūrą ne tik kaip kurortinį elementą, o atrasti ją kaip vertybę, kuriančią mūsų valstybei daug platesnius socialinius, ekonominius ir kultūrinius ryšius. Programa startuoja sausį specialia multimedijos publikacija „Geltona. Žalia. Raudona. MĖLYNA!“, pristatančia tarpukario Nepriklausomos Lietuvos kapitonus.
Juozas Andžejauskas
Juozas Andžejauskas / Jūrų muziejaus nuotr.

PRANEŠIMAS SPAUDAI

1921 m. kovo 4 d. į Klaipėdos uostą atplaukė pirmasis laivas – motorinis burlaivis „Jūratė“, kovo 11 d. į Klaipėdą atplaukė ir antrasis – „Kastytis“. Po pirmųjų apsilankymų Klaipėdos uoste Lietuvos laivai su druskos ir miltų kroviniu išplaukė į Latvijos uostus. Šie įvykiai pažymi Lietuvos laivyno istorijos pradžią, nepelnytai primirštą lietuvių tautinėje savimonėje.

Projekto vadovės ir idėjos autorės muziejaus Kultūros komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėjos Ninos Puteikienės nuomone, projektu siekiama priminti, kad Lietuva buvo ir yra jūrinė valstybė: „Jūrinė Lietuvos istorija yra sudėtinga ir sunkiai komunikuojama, – sako Nina Puteikienė. – Norime perduoti žinią, kad jūra yra svarbi kiekvienai valstybei, iš jų ir Lietuvai. Mums pasisekė, kad ją turime“.

Multimedijos publikacijos „Geltona. Žalia. Raudona. MĖLYNA!“, pristatančios tarpukario Nepriklausomos Lietuvos kapitonus, pirmąjį etapą parėmė Lietuvos kultūros taryba. Bendradarbiaujant su kūrybine agentūra EZCO ir rašytoju Justinu Žilinsku buvo sukurta dešimties Nepriklausomos Lietuvos kapitonų portretų serija, kurioje vaizduojamos jūrininkų asmenybės, jų veikla, reikšmingiausi darbai istorinių įvykių kontekste. Minima Lietuvos, jūrinės valstybės, pradžia, akcentuojamas jos įsitvirtinimas tarptautinėje jūrinėje bendruomenėje, Lietuvos jūrinio laivyno kūrimas. Šie portretai – pažinimo priemonė, išryškinanti svarbiausias detales, reikšmingas Lietuvos istorijai, kultūrai, tautiniam identitetui.

Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė mano, kad projektas „Geltona. Žalia. Raudona. MĖLYNA!“ taps puikia komunikacijos platforma, prie XXI a. žmogaus priartinančia mažai pažįstamą jūrinės valstybės sampratą: „Pirmasis mūsų žingsnis – perteikti istorines asmenybes labai žmogiškai ir šiltai, su visais jų dideliais darbais ir mažomis nuodėmėmis, – sako muziejaus direktorė, – todėl, vizualinėje raiškoje nebijome hiperbolizavimo, kuris padeda stipriau patirti to laiko spalvas“.

Istorinę medžiagą publikacijai teikiantis Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas, vyr. fondų saugotojas istorikas Romualdas Adomavičius kaip svarbiausias tarpukario jūrinės Lietuvos kūrimo figūras išskyrė kapitonus Liudviką Stulpiną, Juozą Andžejauską, Bronių Krikštopaitį, Zigmą Domeiką, Feliksą Marcinkų, Benediktą Monkevičių, Eduardą Sliesoraitį, Juozą Kaminską, Antaną Kaškelį ir Alfonsą Urbelį. „Kiekvieno iš šių kapitonų biografijoje atsispindi ir Lietuvos istorija, – sako Romualdas Adomavičius. – Daugelio iš jų, Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, laukė nelengva emigranto dalia“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius