Į Lietuvą šimtus užsieniečių atvedantis ornitologinis turizmas patiems mums dar mažai pažįstamas

Žmonės vis dažniau ieško būdų, kaip atitrūkti nuo juos supančios rutinos, darbų ar kitų rūpesčių – būtent taip kai kurie atranda ornitologinį judėjimą. Tai – nauja, bet sparčiai populiarėjanti ekoturizmo sritis, sako ornitologinio turizmo entuziastai.  
Ventės ragas
Ventes rage stebimi paukščiai / Mariaus Karlono nuotr.

Pasak jų, Lietuva yra ideali vieta tokiai turizmo sričiai, kadangi, skirtingai nei dauguma Vakarų Europos šalių, yra išsaugojusi nuostabių ir vertingų gamtos kampelių, kuriuose iki šiol gyvena rečiausi Europos paukščiai.

Apie tai, koks įdomus ir nebrangus yra ornitologinis turizmas, taip pat ar iš tiesų 99 proc. juo besidominčių yra vyrai, kalbamės su Lietuvos ornitologų draugijos tarybos nariu Mariumi Karlonu

Mariaus Karlono nuotr./paukščių stebėjimas..
Mariaus Karlono nuotr./Paukščių stebėtojai

– Kas yra ornitologinis turizmas?

– Tai nauja, bet sparčiai populiarėjanti ekoturizmo sritis. Ornitologiniu turizmu žmonės gali užsiimti savarankiškai keliaudami po gražiausius mūsų gamtos kampelius, taip pat su grupėmis bendraminčių, kurioms padeda profesionalūs ornitologai.

Šio turizmo metu keliaujama po nacionalinius, regioninius parkus bei kitas gamtiškai vertingas teritorijas, kuriose gausu retų ir gražių mūsų krašto sparnuočių bei kitų gamtos vertybių. Turų metu, gidai padeda surasti ir atpažinti daugeliui dar neregėtų Lietuvos sparnuočių, papasakoja apie jų gyvenseną, biologiją ir ekologiją.

Mariaus Karlono nuotr./Paprastasis griciukas
Mariaus Karlono nuotr./Paprastasis griciukas

– Tai, kad įvairiuose pasaulio kampeliuose stebėti paukščių, ieškoti naujų jų rūšių, vyksta užsieniečiai, negailėdami tam nei laiko, nei pinigų, nesunku patikėti. Tačiau ar tai populiaru ir Lietuvoje? 

– Reikia pasakyti, kad ši turizmo kryptis pastaraisiais metais Lietuvoje plėtojama vis sparčiau. Turime tam sąlygų, kadangi mūsų šalis, lyginant su Vakarų Europos šalimis, turi išsaugojusi tikrai daug nuostabių ir itin vertingų gamtos kampelių, kuriuose gyvena rečiausi Europos sparnuočiai.

Gaila, tačiau patys lietuviai retai kada įvertina šią mūsų išskirtinę vertybę. Kur kas dažniau jie, nesuprasdami vertės, kėsinasi net į jos sunaikinimą.

Užsieniečiai iš tiesų labai žavisi Lietuvos gamta. Jie išsižioję grožisi mūsų Nemuno slėniais ir vingiais, kadangi pas juos visos upės jau ištiesintos, o slėniai užtvenkti, nusausinti ar naudojami žemės ūkiui.

Todėl, atsakant į klausimą, turiu paminėti, kad tarp Lietuvos žmonių ši kryptis populiarėja ne taip sparčiai, kaip tarp užsieniečių, kurie į Lietuvą važiuoja nuolat. 

Kiekvienais metais stebėti paukščių į Lietuvą atvyksta grupės iš Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos, Belgijos, Olandijos, Didžiosios Britanijos ir kitų Vakarų Europos šalių.

Lietuvoje dideles pastangas paukščių stebėjimo populiarinimui ir jų apsaugai deda Lietuvos ornitologų draugija (www.birdlife.lt). O paukščių stebėjimų turus rengia „Birding Lithuania“ (visa informacija teikiama el. paštu: birding.lithuania@gmail.com).

Mariaus Karlono nuotr./Paukščių stebėjimas. 3
Mariaus Karlono nuotr./Paukščių stebėjimas iš laivo

– Kaip viskas vyksta?  

– Grupės iš užsienio dažniausiai atvyksta savaitės ar ilgesniam laikotarpiui, kurio metu jų nakvynė, maitinimas ir transportas būna anksto užsakyti, o maršrutas detaliai suplanuotas.

Lietuvos stebėtojai dažniausiai renkasi dienos ar savaitgalio išvykas. 

Mariaus Karlono nuotr./Paukščių stebėjimas
Mariaus Karlono nuotr./Paukščių stebėjimas

– Kokio amžiaus žmonėms įdomu stebėti paukščius, dalyvauti jų palydose, pažintiniuose turuose? Teko girdėti, kad ornitologiniu turizmu domisi išimtinai tik vyrai? Ar tai tiesa? 

– Ryškaus pasiskirstymo tarp lyčių iš tiesų neteko pastebėti, šiuo pomėgiu vienodai užsikrečia tiek moterys, tiek vyrai. 

Kur kas labiau jaučiasi amžiaus tendencijos. Dažniausiai ornitologiniu turizmu domisi visai jauni žmonės, kurie entuziastingai dar ieško savęs, arba jau savo gyvenimo brandos sulaukę asmenys. Pastarieji yra jau užauginę vaikus, tad atranda daugiau laiko sau ir ieško nepatirtų gyvenimo malonumų.

Tarp užsienio turistų, didžioji dalis yra senjorai.

Mariaus Karlono nuotr./Mažasis erelis rėksnys
Mariaus Karlono nuotr./Mažasis erelis rėksnys

– Ornitologinis turizmas Lietuvoje dar žengia tik pirmuosius žingsnius. Kaip manote, ko trūksta, kad tai būtų plačiau žinoma turizmo sritis?

– Taip, iš tiesų ši turizmo sritis dar tik pradeda savo kelią Lietuvoje, todėl plėtotis jai yra nemažai galimybių.

Paradoksalu, tačiau išsivysčiusiose šalyse, kuriose gamta jau beveik sunaikinta, ši turizmo kryptis yra bene geriausiai išplėtota.

Finansavimas ir valstybės dėmesys taip pat labai svarbus, kadangi tinkamai ir kokybiškai išvystyti šią sritį reikia nemažai lėšų.

Dažnai nepakanka vien atvykti į gamtiškai vertingą vietą, tam reikia, kad tokiose vietose būtų įrengta ir speciali infrastruktūra: paukščių stebėjimo bokšteliai, sukalti mediniai takai, pagaminti stendai, išleisti lankstinukai bei ornitologinį turizmą skatinantys leidiniai.

– Kurdami projektus Lietuvoje, dažnai žvalgomės į užsienį. Kokia situacija pasaulyje – kuriose šalyse ornitologinis turizmas populiarus?

– Paradoksalu, tačiau išsivysčiusiose šalyse, kuriose gamta jau beveik sunaikinta, ši turizmo kryptis yra bene geriausiai išplėtota. Tai geras pavyzdys, kada žmonės supranta, kaip tai yra svarbu ir mums reikalinga – t.y. jie tai supranta per vėlai. 

Todėl Vakarų Europos gyventojai daug laiko skiria keliavimui ir paukščių paieškoms kitose šalyse.

Ornitologinis turizmas puikiai išvystytas Vokietijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Anglijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje bei Skandinavijos šalyse. Pastaraisiais metais didelę pažangą šiose srityje padarė mūsų kaimynės – Estija bei Lenkija, kurios sulaukia daug užsienio turistų.

– Atrodo, kad užsieniečiai dabar galbūt net geriau žino Lietuvą – kaip ornitologinio turizmo šalį, nei patys lietuviai. Teko girdėti, kad apie tam tikras vietas Lietuvoje, kur galima stebėti paukščius, žino net tolimiausių kraštų (pvz., Afrikos šalių) ornitologijos entuziastai.

 – Užsieniečiai iš tiesų labai žavisi Lietuvos gamta. Jie išsižioję grožisi mūsų Nemuno slėniais ir vingiais, kadangi pas juos visos upės jau ištiesintos, o slėniai užtvenkti, nusausinti ar naudojami žemės ūkiui.

Kuršių Nerija taip pat yra labai populiari visais metų laikais dėl savo unikalumo paukščių stebėjimams.

Žinoma, ir kitos saugomos teritorijos padaro didelį įspūdį užsienio turistams, kurie net grįžę į savo šalį siunčia pačius geriausius atsiliepimus ir žada būtinai sugrįžti.

Mums reikėtų sekti jų pavyzdžiu ir atrasti savo kraštą ir joje esančias vertybes.

Sužinoti visas ornitologinio turizmo naujienas galėsite parodoje „ADVENTUR 2016“. Lietuvos ornitologų draugijos atstovai kartu su kitais projekto „Turizmas, kurio Lietuvoje nėra“ dalyviais, susidomėjusių lauks 5-oje salėje, C15 stende.

Projekto pristatymas ir diskusija vyks sausio 22 d., penktadienį, 13.40 val., 5 salės scenoje.

Norintiems sužinoti daugiau apie aktyvų poilsį bei keliavimo galimybes, siūlome apsilankyti sausio 22–24 dienomis „Litexpo“ parodų rūmuose organizuojamoje tarptautinėje turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „ADVENTUR 2016“, kur bus galima susipažinti su Lietuvos ir užsienio turizmo ir poilsio galimybėmis.

Šiemet parodos tema – miestų turizmas. Jūsų laukia 44 miestų stendai ir daugiau nei 200 dalyvių iš 20 pasaulio šalių – ateikite, pasisemkite minčių ateities kelionėms. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius