Nors buto plotas ypač mažas, statytojai tikina, kad erdvės jame pakaks. Kambarys sujungtas su virtuve, dėl aukštesnių nei įprasta lubų miegamojo zona įrengta palubėje. Tokiame pastate numatoma daug bendro naudojimo erdvių, pavyzdžiui, didelė terasa su šalia esančia sauna, didelis holas, bendra svetainė ir net kavinė gyventojams.
Iš pradžių planuojamas 64 tokių mažų butų pastatas, bet kol kas dar laukiama palankaus valdžios sprendimo. Mažiausias galimas buto plotas šiuo metu Suomijoje yra 20 kvadratinių metrų.
Mažiausias galimas buto plotas šiuo metu Suomijoje yra 20 kvadratinių metrų.
Suomijos skola kasdien didėja 9 tūkst. eurų
Europos Komisija (EK) susirūpinusi Suomijos ekonomine situacija. Biudžeto deficitas 2014 m. viršijo EK nustatytą 3 proc. BVP ribą. Taip pat valstybės skola šiais metais viršys Europos Sąjungos (ES) nustatytą ribą 60 proc. BVP.
Suomijos valstybės skola 2009 m. tebuvo 56 mlrd. eurų, šiuo metu – daugiau negu 95 mlrd. Kaip kasdien kiekvieną minutę Suomijos skola padidėja 9 tūkst. eurų galima stebėti ne tik specialiai tam sukurtame interneto puslapyje, bet ir pačiame Helsinkio centre įrengtoje skaičiuoklėje. Vienas iš šios skaičiuoklės tikslų, priversti visus – ir politikus, ir rinkėjus – prieš balandį vyksiančius parlamento rinkimus galvoti apie šalies finansinę padėtį.
Suomijos vyriausybės užsakymu šalies ekonomikos apžvalgą atliko buvęs Švedijos finansų ministras Andersas Borgas ir Ekonominių tyrimų instituto vadovas JuhanasVartiainenas. Palyginti su kitomis Šiaurės šalimis, Suomijos konkurencingumas mažesnis dėl darbingo amžiaus žmonių mažėjimo ir darbo našumo. Gali prireikti dešimtmečio, kad būtų sugrąžintas šalies konkurencingumas.
Apžvalgoje teigiama, kad lengvų sprendimų nėra. Ekspertai siūlo Suomijos ekonomiką gerinti trimis kryptimis: didinant konkurencingumą, kuriant naujas darbo vietas ir skatinant gamybą. Rekomenduojama naujas darbo vietas kurti sudarant geresnes sąlygas darbo imigracijai, keisti pensijų ir atlyginimų sistemą, mažinti ilgalaikį nedarbą. Taip pat būtina gerinti verslo ir investicijų sąlygas.
Pagal skaitmeninimą Suomija – antra
Pagal „Digibarometro“ 2015 m. reitingą, lyginantį 22 šalis pagal skaitmeninimą, Suomija užima antrą vietą po Danijos. Kitos pirmo dešimtuko šalys – Norvegija, Švedija, Suomijai priklausančios Alandų salos, Jungtinės Amerikos Valstijos, Šveicarija, Pietų Korėja, Estija, Japonija. Aukštą antrą vietą Suomijai iš dalies lėmė tai, kad dauguma įmonių Suomijoje yra susikūrusios virtualius debesis.
Tačiau Suomijos ekonominių tyrimų instituto „Etla“ atliktame tyrime teigiama, kad Suomijoje nepakankamai aktyviai naudojasi interneto teikiamomis galimybėmis ir viešasis sektorius, ir gyventojai, o įmonės galėtų geriau vystyti skaitmeninę rinkodarą. Palyginti su kitomis Šiaurės šalimis, Suomijoje mažiau naudojamasi socialiniais tinklais ir mažiau perkama internete.
Artėjant vasarai, aktyviai domimasi vasarnamių nuoma. Didelės tarptautinės turizmo agentūros vis dažniau siūlo atvykti ir į Suomiją.
Vis patrauklesnė turistams
Artėjant vasarai, aktyviai domimasi vasarnamių nuoma. Didelės tarptautinės turizmo agentūros vis dažniau siūlo atvykti ir į Suomiją. Šią šalį jau atrado britai, danai ir vokiečiai. Suomijos šiaurė ir rytų Suomijos ežerynas tampa labai patrauklia atostogų vieta Centrinės Europos gyventojams.
Laplandijos sostinėje Rovaniemyje, kur įsikūrusi ir Kalėdų senelio būstinė, džiaugiamasi, kad turistai atvyksta ne tik Kalėdų laikotarpiu. Turizmo atstovai teigia, kad toks susidomėjimas tikrai labai maloniai nustebino.
Rovaniemio viešbučiai taip apgyvendinti, kad turistai, gerokai iš anksto neužsisakę nakvynės, kartais, kur apsistoti, randa tik 100 ir daugiau kilometrų spindulių nuo Rovaniemio. Sumažėjus keliautojų iš Rusijos, metų pradžioje Laplandiją aplanko daug turistų iš Azijos.
