Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis 15min sakė manantis, kad NT rinka žengia į stabilią stadiją
„Matome kainas ganėtinai stabilias, procentiškai prieaugis nėra didelis, pirkėjų kiekis irgi nesikeičia žiūrint tiek naujo, tiek seno būsto pirkimus“, – kalbėjo jis.
Be to, prielaidų, kad rinka kitąmet bus kitokia, S.Vagonis nemato. Staigūs kainų kritimai ar statybų tempų sustojimas galėtų įvykti tik jeigu įvyks nenumatyti pokyčiai ekonominėje aplinkoje.
„Kol kas žiūrint į oficialias instancijas, Finansų ministeriją, Lietuvos banką, komercinius bankus, jie kitais metais prognozuoja augimą. Augant ekonomikai, žmonių atlyginimams, esant pigioms palūkanoms, kad aplinka būtų palanki kainų kritimui ar paklausos sumažėjimui, sunku tikėtis. Iš tikrųjų turi kažkas įvykti reikšmingo pasaulyje, nusiristi iki Lietuvos ar sukelti lūkesčius, kad nusiris iki Lietuvos, tik toks atvejis gali tą rinką šiek tiek išbalansuoti“, – kalbėjo S.Vagonis.
„Ober-Haus“ atstovo teigimu, 2019-ieji turėtų būti panašūs kaip ir 2018-ieji, o kainos gali neženkliai kilti.
Nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ analitikas Robertas Žulpa taip pat mano, kad 2019-aisiais didelę įtaką NT rinkai gali turėti išorės veiksniai. Tiesa, nors jis mano, kad ketvirtus metus iš eilės išlaikyti NT rinką pike gali būti sudėtinga, „Inreal“ atstovas išlieka pozityvus.
„Augantis užimtumas, didėjantis darbo užmokestis, nuosaikiai kylančios NT kainos bei pozityvūs gyventojų lūkesčiai gali eliminuoti ar sušvelninti išorės veiksnių įtaką mūsų rinkai. Laukia tikrai įdomūs ateinantys metai“, – sako jis.
Nekilnojamojo turto analitikas ir viešosios įstaigos „Real Data“ vadovas Arnoldas Antanavičius irgi mano, kad 2019-ieji atneš daugiau iššūkių, kurie pasireikš iš globalioje arenoje vykstančių ekonominių procesų: JAV palūkanų kėlimo, prekybos karo su Kinija, besivystančių ekonomikų problemų, lėtėjančio Lietuvos eksporto, griežtėsiančio/brangsiančio skolinimosi bei mažėsiančio būsto įperkamumo.
„Greičiausiai prognozuojamas Lietuvos ekonomikos bei atlyginimų augimas geriausiu atveju tik atsvers dėl globalių priežasčių prastėsiantį norą investuoti į NT. Tad visame šiame kontekste galima įžvelgti, kad būsto rinkoms lėtėti yra gerokai daugiau priežasčių nei augti. Ir jei šiemet to pavyko išvengti, tai ateinančiais metais tą padaryti bus gerokai sunkiau“, – įsitikinęs pašnekovas.
A.Antanavičiaus teigimu, lėtėjant būsto rinkoms, t.y. mažėjant paklausai, turėtų didėti spaudimas kainoms. Tiesa, jo nuomone, oficiali statistika dar kurį laiką rodys kainų didėjimą vien dėl to, kad žmonės perka daugiau naujo ir/ar geresnėse vietose esančio būsto, kuris yra brangesnis. Dėl to, skaičiuojant kainų vidurkį, automatiškai jį kelia į viršų bei suponuoja nuomonę, kad NT kainos didėja.
„Tai veikia kaip savaime išsipildantis rodiklis, nes paprastiems pirkėjams ar pardavėjams sunku susivokti ir jie, patikėję kainų kilimu, elgiasi mažiau racionaliai, permoka arba daugiau prašo už būstą ir tokiu būdu tada realiai vyksta būsto kainų kilimas“, – aiškino jis.
